Jei banke pasidėti indėlį – tai tik dabar? Akcentuoja, kodėl dabar tam bene tinkamiausias metas

Kol vieni tikisi, kad indėlių palūkanos dar augs, kiti ekspertai rėžia – jau beveik pasiekėme lubas. Daugelis komercinių bankų neišduoda, ar artimiausiu metu dar peržiūrės indėlių palūkanas, tik vienas nedrąsiai užsimena – spartaus palūkanų augimo turėtume nebematyti, artėjame prie piko.

Kol vieni tikisi, kad indėlių palūkanos dar augs, kiti ekspertai rėžia – jau beveik pasiekėme lubas.<br>Lrytas.lt koliažas.
Kol vieni tikisi, kad indėlių palūkanos dar augs, kiti ekspertai rėžia – jau beveik pasiekėme lubas.<br>Lrytas.lt koliažas.
Kol vieni tikisi, kad indėlių palūkanos dar augs, kiti ekspertai rėžia – jau beveik pasiekėme lubas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kol vieni tikisi, kad indėlių palūkanos dar augs, kiti ekspertai rėžia – jau beveik pasiekėme lubas.<br>M.Patašiaus nuotr.
M.Jansonas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Jansonas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Dubnikovas.<br>D.Labučio/ELTOS nuotr.
M.Dubnikovas.<br>D.Labučio/ELTOS nuotr.
A.Bartkus.<br>J.Auškelio nuotr.
A.Bartkus.<br>J.Auškelio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

May 22, 2023, 6:48 AM

Dar kels ar jau pasiekėme piką?

Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas tiki, kad viskas dar tik įsibėgėja.

„Jei remsimės praeitos krizės atveju, 2008–2009 m. indėliai bankuose buvo pakilę ir iki 6–7 proc. Matysime, kaip seksis kovoti su infliacija, paskolų palūkanomis. Jei bankams ims trūkti pinigų, jie už indėlius gali mokėti dar daugiau. Jau dabar palūkanos siekia beveik 4 proc., tad, manau, galime pasiekti ir 5–6 proc.“ – prognozuoja pašnekovas.

Vilniaus universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas dr. Algirdas Bartkus aiškino, kad, kol Europos Centrinis Bankas (ECB) kels palūkanų normas, tol augs ir indėlių palūkanos.

„O iš to, ką girdime, aišku, kad ECB yra ryžtingai nusiteikęs kovoti su infliacija, nori ją sunaikinti, todėl bazines palūkanas dar didins, taigi bankai už indėlius taip pat turės mokėti didesnes palūkanas“, – portalui lrytas.lt teigė jis.

Jo teigimu, ECB didinus palūkanas po 0,5 proc. punkto, indėlių palūkanos ūgteldavo, bet kiek mažesne apimtimi. Tokios tendencijos turėtų išlikti ir toliau.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius portalui lrytas.lt taip pat paminėjo, kad indėlių palūkanos normaliomis aplinkybėmis reaguoja į EURIBOR pokyčius, tačiau neturi su juo sutapti, mat indėlių rinka yra iš esmės mažmeninė, o EURIBOR rodiklis naudojamas stambiems sandoriams. Taigi EURIBOR teoriškai net veikia kaip indėlių palūkanų normų lubos, „nes nepritraukdami pakankamai indėlių bankai, tikėtina, skolintųsi tarpbankinėje rinkoje už EURIBOR“.

„Tai, kad ilgesnių terminų indėlių palūkanų normos yra mažesnės už trumpesnių terminų, atspindi finansų rinkų lūkesčius dėl ateityje švelnesnės pinigų politikos ir žemesnio EURIBOR“, – komentavo jis.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas tiki, jog indėlių palūkanos net beveik pasiekė aukščiausią tašką, galbūt dar pakils iki 4 ar 4,5 proc., bet ne daugiau.

„Tai rodo ateities sandoriai. Tikimasi, kad gruodį JAV centrinis bankas sumažins palūkanas 0,5 proc. p. Tikėtina, kad ECB dar vasarą kels palūkanų normas, per dvi sesijas dar pakels 0,5 proc. punkto, o vėliau jos ims leistis, nes infliacija trauksis ir aukštų palūkanų nebereikės.

Tad ties kokiu skaičiumi indėlių palūkanos gali sustoti, pasakyti sunku. Galbūt pasieksime 4 ar 4,5 proc.

Jei pasiektume 5–6 proc., ekonomikai kažkas būtų negerai. Aukštos palūkanos rodo didelį nestabilumą, pasaulyje būtų daug baimės, didelis pinigų poreikis. Nemanau, kad taip bus“, – portalui lrytas.lt kalbėjo M.Dubnikovas.

Anot jo, gyventojai, ilgą laiką matę nulines palūkanas, jau yra pamiršę, kad normaliomis sąlygomis už indėlius įprastai mokama apie 3–4 proc. Būtent tokių skaičių ilguoju laikotarpiu ir reikėtų tikėtis.

„Nulinės palūkanos rodo, kad ekonominė situacija yra labai bloga. Labai aukštos palūkanos taip pat rodo, kad situacija bloga. 3–4 proc. yra normali grąža ir ji tokia turėtų išlikti ilguoju laikotarpiu – 10–20 metų. Tikėtina, kad finansų pasaulis jau susibalansuos ties tokiu lygiu.

Norėtųsi, kad skaičiai jau nebešokinėtų, norėtųsi grįžti prie normalių ekonominių santykių, kada pinigai kainuoja, bet matysime, kaip bus. Kaip sakoma: žmonės planuoja, o dievai juokiasi“, – teigė jis.

Planų neatskleidžia

„Luminor“, ir Šiaulių banko atstovai tiksliai neatsakė, ar dar žada kelti palūkanas už indėlius, tik nurodė, jog palūkanas koreguoja atsižvelgdami į ekonomines prognozes, esamos situacijos stabilumą, klientų poreikius ir konkurenciją.

Tuo metu „Swedbank“ portalą lrytas.lt informavo trečiadienį, gegužės 17 d., dar kartą pakoregavęs palūkanas už terminuotuosius indėlius, sudaromus 12 mėn. Nuo šiol naujoms sutartims bus siūlomos 3,25 proc. indėlių palūkanos, kai balandžio pabaigoje jos buvo pakeltos iki 3 proc. Vis dėlto ateities planais bankas taip pat nesidalijo.

Tuo metu Eglė Dovbyšienė, SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, pripažino, kad piką išties galbūt jau pasiekėme.

„Indėlių palūkanas keliame keičiantis situacijai rinkoje – pastaraisiais mėnesiais ECB palūkanų normas didino dar neregėtu tempu – nuo -0,5 proc. pernai liepą iki 3 proc. šių metų kovą. Atitinkamai kilo ir indėlių metų palūkanos, kurios dabar mūsų banke už 12 mėn. terminuotąjį indėlį siekia 3,5 proc.

Palūkanų normų dydžius rinkoje lemia ir daugelis kitų veiksnių, įskaitant likvidumo situaciją bei investuotojų lūkesčius pinigų ir kapitalo rinkose.

Pastarieji leidžia teigti, kad tokio spartaus tolimesnio palūkanų normų nebebus ir kad pamažu artėjame prie palūkanų normų piko“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Dovbyšienė.

Lietuvos centrinės kredito unijos Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius portalui lrytas.lt taip pat teigė įžvelgiantis ženklų, jog bazinių palūkanų didinimo ciklas artėja pabaigos link, todėl reikšmingo terminuotųjų indėlių palūkanų normų didinimo nebereikėtų tikėtis.

„Gera orientacinė viršutinė riba galėtų būti 4 proc. ir, priklausomai nuo konkrečios situacijos, galima tikėtis 0,25 proc. punkto pokyčio į vieną ar kitą pusę“, – įvardijo skaičius jis.

Anot jo, itin svarbi ir Lietuvos ekonomikos raida, mat jeigu recesija gilėtų ir sumažėtų paklausa paskoloms, tai ribotų tolesnį indėlių palūkanų augimą.

Susilygino bankų ir kredito unijų siūlomos palūkanos

Dar neseniai už indėlius bankai praktiškai nemokėjo nieko, o dabar jau siūlo tokias pačias palūkanas kaip ir kredito unijos.

Anot M.Dubnikovo, tai – bankų solidarumo mokesčio pasekmė.

„Nenorėdami mokėti 60 proc. pelno mokesčio komerciniai bankai stipriai kilstelėjo palūkanas už indėlius, o kredito unijose palūkanos liko ten, kur ir buvo. Taigi bankų mokestis iškreipė rinką ir kredito unijoms dabar tikrai kils problemų vykdyti veiklas“, – aiškino jis.

Portalas primena, kad Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas numato, jog bankų įnašas turėtų sudaryti 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Ar kredito unijos, bandydamos konkuruoti su komerciniais bankais, galėtų dar kilstelėti palūkanas už indėlius? Kaip aiškino M.Dubnikovas, viskas priklausys nuo pinigų poreikio. Jeigu jų reikės, palūkanas dar padidins.

„Bet joms tikrai darysis sunkiau veikti dėl bankų veiksmų“, – dar kartą pabrėžė ekonomistas.

M.Jansonas įžvelgė ir dar vieną priežastį, kodėl bankuose palūkanos taip šoktelėjo – tai finansų įstaigų baimė.

„Pamatėme kelis JAV bankrutavusius bankus. Žmonės tiesiog išsigando infliacijos, suprato, kad bankuose laikyti pinigus nenaudinga, ten jie nuvertėja, todėl išsiėmė, grąžino paskolas, pirko NT ar kitur naudojo. Ir natūralu, kad žmonėms kyla noras išsiimti pinigus, kai mokamos nulinės palūkanos už indėlius.

Tad gali būti, jog bankai, išsigandę, kad nepasikartotų bankrutavusiųjų scenarijus, pakėlė palūkanas už indėlius, nes užtenka vos 10 proc. klientų, kurie atsiimtų pinigus, ir tada bankas bankrutuotų“, – portalui lrytas.lt komentavo jis.

Kokias palūkanas už indėlius siūlo finansų įstaigos, galite pasižiūrėti čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: bendrovės „Foxpay“ istorijoje – naujas posūkis