Bijo, kad panaikinus centus prekybininkai puls kelti kainas: „Žmonėms tai nepatiks“

Lietuvos bankas ragina gyventojus ištraukti iš dėžučių ir puodelių apdulkėjusias 1 ir 2 euro centų monetas ir grąžinti jas į apyvartą. Beje, jau ir Lietuvoje svarstoma, ar nereikėtų ir mums kaip kai kuriose kitose šalyse išimti iš apyvartos 1 ir 2 euro centus. „Vakarų ekspresas“ teiravosi Klaipėdos krašto žmonių, ar jie yra prikaupę smulkių centų, ar norėtų jais atsikratyti, ar pritartų tam, kad jie būtų išimti iš apyvartos.

Lietuvoje svarstoma, ar nereikėtų ir mums kaip kai kuriose kitose šalyse išimti iš apyvartos 1 ir 2 euro centus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje svarstoma, ar nereikėtų ir mums kaip kai kuriose kitose šalyse išimti iš apyvartos 1 ir 2 euro centus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje svarstoma, ar nereikėtų ir mums kaip kai kuriose kitose šalyse išimti iš apyvartos 1 ir 2 euro centus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje svarstoma, ar nereikėtų ir mums kaip kai kuriose kitose šalyse išimti iš apyvartos 1 ir 2 euro centus.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Dalia Bikauskaitė

May 26, 2023, 6:44 AM

Mindaugas Rimeikis, Klaipėdos gyventojas:

„Ieškau 1 itališko euro cento, nes jo vertė dabartinėje numizmatikoje – iki 6 tūkst. eurų.

Mano piniginėje pinigų nėra, juos valdo žmona. Ji prirenka smulkiais centais gal 20, gal 30 eurų, paskui važiuojame ar į kokią parduotuvę, ar į degalinę ir išleidžiame. Ypač degalinėse jie gerai eina. Jose kažkodėl trūksta raudonų centų.

Danijoje savo laiku buvo atsisakyta ir 5 erių. Palikti tik 10, 20, 50 erių. O visi smulkūs eina į karalienės fondą. Pavyzdžiui, prekė kainuoja dvi kronas 95 eres, moki 2,90, o 5 eina į karalienės fondą. Jis dalinamas sunkiai besiverčiančioms šeimoms, vaikų prieglaudoms ir kt.

Manau, jeigu Lietuvoje išims 1 ir 2 centus, svarbu, kam jie bus panaudoti. Smulkieji centai, jeigu mes jų atsisakysime, niekur neišgaruos, jie pasiliks prekės vertėje. Arba prekės kaina bus užkelta, arba, jeigu valstybė viską protingai sužiūrės, 5 centai gali būti skirti remti sunkiai sergančius ligonius, vaikus ir kt. Pas mus tai galėtų būti prezidentinis fondas.

Turiu dar lietuviškų centų. Jie anūkių taupyklėse ar parduotuvėse. 5 lietuviški centai labai populiarūs, ypač parduotuvėje, tai pats didžiausias anūkės pinigas. Laiku neišsikeičiau jų į euro centus, tai buvo atiduoti anūkėms.“

Vaida Zubrauskaitė-Jutkonė, elektroninės papuošalų parduotuvės Raganna.lt įkūrėja:

„Mane tie centai klaikiai nervina, stengiuosi jų atsikratyti. Parduotuvėje pirmiausia sumėtau visus geltonus centus į savitarnos kasas, nes žiauriai erzina. Piniginė ir taip sunki, pilna visokių kortelių, o dar kai centų prisikaupia, pampsta, neužsidaro. Pilna rankinė būna primėtyta centų. Kai kasoje išmeta centą ar du, tai aš jų net nepasiimu. Pardavėja šaukia: „Jūs palikote pinigus.“ Klausiu: „Ar čia pinigai?“

Dažniausiai smulkius centus atiduodu savo dukroms dvynukėms. Jos juos kiša į stiklainius, kaupia iki 5–7 eurų, paskui eina į parduotuvę ir išleidžia savitarnos kasose pirkdamos ledų.

Siūlymą atsisakyti smulkių centų vertinu pozityviai. Kai tokia infliacija, kad vertės jau neturi net popieriniai eurai, tai kam tie centai reikalingi? Kažkoks nesusipratimas, jei reikia ieškoti po 1 centą.

Nenorėčiau, kad grynieji pinigai apskritai dingtų, apie ką dabar visi kalba. Nemanau, kad neturint grynųjų žmogui bus patogiau, nes tokiu atveju įdiegiama absoliuti kontrolė. Bankas tuojau pamato, kur juda tavo pinigai. Neduok Dieve, daugiau išleisi nei uždirbsi ir t. t. Bet tų smulkių centų galėtų nebūti. Tepalieka tik tuos stambesnius 10, 20 euro centų ir kt.“

Artur Truš, verslininkas:

„1 ir 2 euro centus seniai mačiau. Visus juos atiduodu vaikams. Jie juos laiko taupyklėse, paskui iškeičia į stambesnes kupiūras arba ką nors perka parduotuvėje.

Pats stengiuosi visada atsiskaityti kortelėmis. Mano piniginėje net nėra monetų skyriaus. Švedijoje beveik niekur jau nepriima grynųjų pinigų, atsiskaitoma tik kortelėmis. Lankydamasis Europoje pastebėjau, kad monetų kiekis po truputį mažėja.

Manau, smulkūs centai aktualūs tiems žmonėms, kurie turi daugiau grynųjų pinigų, galbūt tiems, kurie užsiima individualia veikla, tiems, kurie prekiauja turguje. Aš pajamas gaunu pavedimais iš įmonės, mano pinigai kortelėse, man neaktualu.

Techniškai Lietuvoje būtų galima išimti iš apyvartos 1, 2 ir kitas euro centų monetas. Bet rekomenduočiau palikti 50 nominalo centus. Jeigu prekė kainuos 1,43 euro, tai prekybininkai padarys 2 eurų kainą. Reikia atsižvelgti į infliacijos rodiklius, į tai, į kurią pusę galima suapvalinti. Tam reikės politinio sprendimo ir reguliavimo, kad nebūtų pasinaudojama tokia situacija. O šiaip suapvalinimas gal ir būtų gerai. Smulkieji centai užima per daug vietos piniginėse, jiems naudojami pasaulio geležies resursai ir t. t. Todėl juos vertinu negatyviai.“

Rima Petrauskytė, dainininkė:

„Smulkių euro centų turiu labai daug, todėl, kad vyriausia dukra iš dienpinigių likusius smulkius centus atiduoda man. Mat ji priėjusi prie kasos jaučia didžiulį stresą ir spaudimą, kad turi greičiau suskaičiuoti pinigėlius ir dažniausiai smulkiųjų neišleidžia. Todėl jie man ir atitenka. Aš juos išleidžiu parduotuvėje: sumetu į savitarnos kasas. Namuose jų yra vienas geras maišelis.

Klausimas, ar smulkiuosius centus reikėtų išimti iš apyvartos, labai sudėtingas. Aš apie tai net negalvojau. Per žinias girdėjau tokius pamąstymus, bet niekada nesusimąsčiau, ar tie pinigėliai man trukdo, ar ne. Kaip padarys, taip man bus gerai. Šiuo klausimu esu neutrali.

Nors kartais tas 1 centukas labai praverčia, nesuprantu, kam trukdo tie 1 ir 2 centukai. Apvalinant prekės gali pabrangti, žmonėms tai nepatiks. Žinote, koks yra taupaus žmogaus sindromas? Jam geresnė kaina 3,99 euro nei 4 eurai. Jeigu pirmos kainos nebeliktų, reiktų su tuo susigyventi. Gali kilti visuomenėje vidinis nepasitenkinimas.“

Virgilijus Skuodas, UAB „Infropiras“ direktorius:

„Smulkių euro centų namuose į stiklainį nededu. Įstaigose, parduotuvėse būna tokios vietos, kur palieki grąžą centais kaip labdarą ar paramą. Mano piniginė nėra jų prikimšta.

Gal iš senų laikų ir yra užsilikusių. Prisimenu, turėjau fotostudiją. Ateina koks nors klientas, simboliškai įmetu į dėžutę kokius du centus, kad paskui galėčiau paskaičiuoti, kiek buvo klientų. Tie centai ten dar ir dabar guli. Dabar pakeičiau veiklos profilį ir nebemetu centų.

Manau, kad kai kuriose Europos šalyse tebėra smulkūs pinigėliai. Lietuva gal neturėtų viena priimti sprendimo dėl tų 1 ir 2 euro centų. Šiuo klausimu Europos Sąjunga turėtų priimti bendrą sprendimą.

Pats be tų smulkių centų tikrai išsiversčiau, man jie nereikalingi, nes dažniausiai atsiskaitau banko kortele, stengiuosi kuo rečiau naudotis grynaisiais pinigais. Kad ir kaip bus padaryta, mes, lietuviai, tokie kantrūs, kad susigyvensime su tuo, ką valdžia nuspręs.“

Dagnė Šilerytė-Plankė, verslininkė:

„Stengiuosi vengti grynųjų pinigų. Žinoma, jų turiu, taip paprastai jų neišleisi, bet laikau minimaliai. Geriausias centų išleidimo būdas – eiti į tas parduotuves, kurios turi savitarnos kasas, ir į jas juos sumesti. Ten automatas greitai juos suskaičiuoja. Taip darydama neerzinu ir pardavėjos, ir negaišinu kitų klientų parduotuvėje. Kai daug centų susikaupia, aš naudoju tokią praktiką.

Manyčiau, jeigu 1 ar 2 euro centai būtų išimti iš apyvartos, būtų mažesnė apkrova visiems, kurie dirba su pinigais. Gal vertėtų jų atsisakyti, jie per smulkūs. Ir pensininkai nelabai sugraibo tas monetas po 1 centą, jis toks mažytis tas pinigėlis. O dėl galimo prekių pabrangimo apvalinant, tai ar taip, ar taip viskas brangsta.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.