G. Nausėda: mokesčių reformai rasti palaikymo gali būti sunku

Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai surasti palaikymo gali būti sunku. Pasak šalies vadovo, jeigu reforma nebus įgyvendinta, Lietuva gali netekti dalies Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (RRF fondo) lėšų.

Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Gitanas Nausėda<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-05-29 21:19

„Vyriausybė sukūrė situaciją kuomet galimybė įgyvendinti mokesčių reformą ir rasti jai politinį palaikymą bus labai nedidelė. Žinoma, kad mes remsime visus sprendimus, kurie turi būti įgyvendinti. Aš asmeniškai išreiškiau savo nuomonę dėl skirtingų mokesčių reformos elementų, tačiau gali atsitikti taip, kad tiesiog tiek valdančiojoje koalicijoje, tiek juo labiau opozicijoje gali neatsirasti palaikytojų ir šitie sprendimai tiesiog nukryps į smėlį“, – pirmadienį LNK televizijai sakė šalies vadovas.

Pasak prezidento, jeigu taip nutiktų, Lietuva gali netekti dalies RRF fondo lėšų.

„Mūsų mokesčių reformos tikslai yra susieti su, vadinamo, gaivinimo fondo lėšomis, kurių antroji dalis nepasieks Lietuvos tol, kol mes neįgyvendinsim tam tikrų kriterijų ir šitoje vietoje tikrai turime problemą“, – teigė G. Nausėda.

ELTA primena, kad Vyriausybės teikiamoje mokesčių reformoje siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), Pelno mokesčio ir Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymų pakeitimai.

GPM įstatymo projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, perskirstant mokesčio naštą tarp su darbo santykiais ir jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kitų rūšių aukštesnių pajamų, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.

Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.

Tuo metu Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.

PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.

Kartu teikiamas ir nekilnojamo turto mokesčio (NTM) įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą. Priėmus NTM pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 14 eurų per metus.

Galiausiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) mokesčių reformoje siūlo plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.

Taip pat, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.

Vasario pabaigoje Europos Komisija (EK) patvirtino teigiamą preliminarų pirmojo Lietuvos 2022 m. lapkričio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal RRF fondo dalies rodiklių vertinimą. Išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus duomenis, EK nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų 33 rodiklių. Lietuva tuomet pateikė prašymą gauti 565 mln. eurų, pirmojo mokėjimo metu šaliai buvo pervesta 542 mln. eurų.

Su antruoju mokėjimo prašymu EK numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių, iš kurių šiai dienai jau pasiekta 10 rodiklių.

Antrąjį mokėjimo prašymą EK planuojame teikti po „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo patvirtinimo, kuris yra numatytas rudenį. Finansų viceministrė Vaida Markevičienė yra tvirtinus, kad atsiskaičius už rodiklius, antruoju mokėjimu bus gauta 230 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.