Norinčiųjų išvykti ilgam – mažėja?
Įdarbinimo užsienyje agentūros „Emigra“ personalo vadovo Algirdo Zazo teigimu, pastaruoju metu mažėja lietuvių, besidairančių darbo užsienyje, mat atlyginimai šalyje auga ir kai kuriais atvejais kardinaliai nuo mokamų kituose valstybėse nebesiskiria.
„Vyresni žmonės daugiau žiūri į ilgalaikius pasiūlymus, bet kai lietuviškos algos lyginasi su užsienio, išvažiavimo motyvais tampa nebent noras pamatyti kitą šalį, kultūrą, turėti gerą laiką, rasti naujų pažinčių“, – portalui lrytas.lt komentavo jis.
Tai patvirtino ir personalo paieškos bei atrankos bendrovės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė: „Noras vykti dirbti į užsienį yra sumažėjęs. Žmonės jau atidžiai paskaičiuoja ir gerai pagalvoja, ar tikrai verta išvykti. Atlyginimų skirtumai kai kuriose šalyse nebėra tokie dideli, tad nebėra ir ko masiškai ten vykti.“
Nemažai gyventojų darbo jau ieškosi ir savarankiškai, aplenkdami agentūras, tarpininkus. Kiek tokių asmenų yra, pasakyti sudėtinga.
„Daug bandančių ieškotis savarankiškai, o jei nieko neranda, kreipiasi į agentūras beveik paskutinę minutę. Seniau registruodavosi iš anksčiau, dabar taip nebėra“, – teigė A.Zazas.
Tačiau įdarbinimo agentūros „Headex Group“ atrankų departamento vadovė Dovilė Lapėnienė mato visai kitokias tendencijas. Anot jos, norinčiųjų dirbti užsienyje skaičius kaip tik auga. 2022 m. Vokietijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje įmonė įdarbino 28,22 proc. daugiau darbuotojų nei 2021 m. Kol kas turimi 2023 m. rodikliai kalbą tą patį – pirmąjį ketvirtį užsienyje dirbo 6,79 proc. daugiau žmonių nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Domina darbas vasarą
Sezoninių darbų statistika kiek kitokia. Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė portalui lrytas.lt nurodė, kad EURES nacionalinio koordinavimo skyriaus duomenimis, šiemet gyventojų susidomėjimas sezoninių darbų galimybėmis užsienyje yra didesnis nei pernai. Interesą rodo ir darbdaviai, darbuotojų pradėję ieškoti jau nuo šių metų pradžios.
D.Lapėnienė taip pat tiki, jog šiemet išvykstančiųjų dirbti vasaros laikotarpiu bus tikrai daugiau, mat sulaukiamų užklausų ir skambučių skaičius gerokai didesnis nei anksčiau tokiu pačiu metu.
Anot R.Karavaitienės, dauguma tarp trumpam laikui į užsienį išvykstančiųjų – jaunuoliai, norintys susitaupyti studijoms, laisvalaikio išlaidoms. Tačiau, kaip portalui lrytas.lt teigė D.Lapėnienė, atsiranda ir tokių, kurie turi nuolatinį darbą Lietuvoje, bet į užsienį kuriam laikui išvykti nusprendžia norėdami papildomai užsidirbti, susitaupyti norimiems pirkiniams, pasirūpinti finansiniais ištekliais ir pasiruošti ateinančiam šaltajam sezonui.
Kryptys nesikeičia
Pasak ekspertų, lietuviai darbui vis dar renkasi tas pačias šalis: Kiprą, Ispaniją, Nyderlandus, Norvegiją, Vokietiją. Iš sąrašo išnyko tik Jungtinė Karalystė (JK). Prieš keletą metų tai buvo populiari kryptis, bet po „Brexit“ viskas pasikeitė.
A.Zazo duomenimis, lietuviai daugiausia darbinasi fabrikuose, sandėliuose, restoranuose ir viešbučiuose. R.Karavaitienė šį sąrašą papildė statybos darbais. Plataus profilio statybininkų, elektrikų, trinkelių klojėjų itin reikia Vokietijoje, o štai Nyderlanduose daugiau ieškoma galinčių dirbti žemės ūkyje, daržovių laukuose, šiltnamiuose. Turizmo ir klientų aptarnavimo srities darbuotojų aktyviau ieško Pietų šalys.
„Tik Pietų šalyse atlyginimai nėra itin dideli, žmonės daugiau susivilioja šiais pasiūlymais, nes tikisi, jog galės ne tik dirbti, bet kartu ir paatostogauti, praleisti laiką ten, kur šilta“, – portalui lrytas.lt paminėjo R.Karavaitienė.
D.Lapėnienė taip pat pastebi, kad netrūksta lietuvių, kurie prioritetą teikia lengvesnio pobūdžio darbams, jie nebenori taip smarkiai lenkti nugaros, tad mielai imasi pakuotojo ar prekių surinkėjo darbo, o likusiu laiku galbūt ir keliauja.
Atlyginimai vis dar skiriasi
Specialistai iš pradžių kalbėjo, kad kai kuriose užsienio šalyse ir Lietuvoje atlyginimai daug nebesiskiria, tad dirbti svetur paskatina nebent tik noras pažinti kitą valstybę, galbūt Kipras ar Ispanija vilioja ir neretai ten suteikiamu nemokamu apgyvendinimu bei maitinimu. Visgi vėliau R.Karavaitienė pripažino, jog už kvalifikuotą darbą Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse galima gauti net du tris kartus didesnį atlyginimą nei Lietuvoje.
„Tik reikia nepamiršti, kad tose šalyse ir pragyvenimo lygis kitoks. Norvegijoje atlyginimas galbūt ir aukštesnis, bet ir pragyvenimo išlaidos didesnės, todėl žmonės gerai pagalvoja, ar tikrai verta ten vykti“, – pastebėjo ji.
D.Lapėnienė atlyginimų rėžius net patikslino – užmokesčio dydis užsienyje svyruoja nuo 1,4 iki 3 tūkst. eurų ir daugiau, jau atskaičius mokesčius.
„EURES Lietuva“ interneto svetainėje paskelbti sezoninio darbo pasiūlymai daržovių, vaisių ir uogų ūkio darbininkams, virėjams, padavėjams, vakarėlių šefams Nyderlanduose. Mėnesinis bruto atlyginimas – 1,9–2,5 tūkst. eurų.
Be darbo viešbučiuose Nyderlanduose šį sezoną egzistuoja ir ūkio darbų galimybė. Vaisių (kriaušių), uogų (trešnių), daržovių (kopūstų, salierų ir kt.) ūkiuose laukiami darbuotojai, kuriems siūlomas valandinis darbo užmokestis – 12–14 eurų. Suomijoje taip pat ieškoma braškių, aviečių ūkių darbininkų.
Norvegijoje ieškoma gamybos darbininkų krabų fabrike, taip pat norima ir virėjų. Patraukliose vietose, Norvegijose salose, įsikūrusiuose restuoranuose valandinis darbo užmokestis – nuo 18 eurų prieš mokesčius.
Vokietijoje darbo vietos siūlomos viešbučių, kavinių darbuotojams bei valytojams. Visų pozicijų valandinis bruto atlygis – nuo 12 eurų už valandą.
Keičiasi įvaizdis
R.Karavaitienė pastebėjo, kad daugėja kvalifikuoto darbo pasiūlymų, mat Lietuva jau išlipa iš pigios darbo jėgos įvaizdžio, darbdaviai supranta, jog lietuviai turi žinių, supratimo, nori už tai ir atitinkamo atlyginimo, tad ir darbo pasiūlymai kiek koreguojasi.
„Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse norima kvalifikuotų statybininkų. Vokietijoje nemažai darbo pasiūlymų slaugos srities darbuotojams, pavyzdžiui, siūloma prižiūrėti senelius, bet tai – ilgalaikis darbas. Tam reikalinga ir kvalifikacija, ir vokiečių kalba.
Šalys jau ieško ir energetikos specialistų, jie privalo turėti žinių, darbo patirties, specifinių įgūdžių. Mes, kaip valstybė, keičiame įvaizdį – pereiname nuo sezoninių į kvalifikuotų darbuotojų šalį.
Bet, žinoma, yra ir nekvalifikuoto darbo pasiūlymų, pavyzdžiui, ieškomas taros rūšiuotojas. Tačiau nėra tiek daug žmonių, kurie norėtų važiuoti į Vokietiją rūšiuoti tarą“, – vardijo R.Karavaitienė.
Į ką verta atkreipti dėmesį?
R.Karavaitienė paragino norinčius vykti į užsienį atkreipti dėmesį ne tik į siūlomas algas, bet ir pragyvenimo išlaidas toje šalyje, taip pat tikrinti įdarbinimo agentūrų, tarpininkų patikimumą.
Itin svarbu nepasirašyti dokumentų jų neperskaičius, mat sutartyse gali būti įrašyta tokių sąlygų, apie kurias nesitarta, o kai parašas jau bus padėtas, įrodyti, kad buvo tartasi kitaip – sudėtinga.
„Sutartyje turi būti apibrėžti visi aspektai: apgyvendinimo sąlygos, darbo valandos, valandinis įkainis, draudimas. Visa tai turi būti fiksuota sutartyje, o ne tik pažadėta žodžiu.
Jei norėsite grįžti namo, pasidomėkite, ar tokios galimybės numatytos, pavyzdžiui, į Lietuvą grįžti kartą per mėnesį“, – patarė ekspertė.
