Gyvenu Europoje. Kaip užtikrinamas europarlamentarų išmokų įsisavinimo skaidrumas?

Lietuvos politinę sistemą drebina savivaldybių tarybų narių išmokų skandalas. Šio skandalo metu, dalis buvusių lietuvių Europos Parlamento narių ironiškai siūlė patikrinti ne tik savivaldybes, bet ir Europos Parlamentą. Taigi, kokia yra europarlamentarų išmokų gavimo tvarka? Apie tai laidoje „Gyvenu Europoje“ papasakojo Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.

Europos Parlamento išlaidų kontrolės mechanizmas – kas kurį laiką atsitiktinai patikrinti kelis parlamentarus. <br>Reuters/Scanpix nuotr.
Europos Parlamento išlaidų kontrolės mechanizmas – kas kurį laiką atsitiktinai patikrinti kelis parlamentarus. <br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jun 9, 2023, 3:52 PM

Europarlamentarai be atlyginimo, gauna išmokas. „Pagal 2022 metų duomenis, kiekvienas Europos Parlamento narys gauna 4778 eurus per mėnesį savo, kaip europarlamentaro veiklai, Europos Sąjungos valstybėse narėse ir, aišku, pirmiausia, savo valstybėje narėje vykdyti. Lėšos skiriamos biurui, kompiuteriams, parodoms, reprezentacijos išlaidoms, patalpų nuomai“, – nurodė D. Jakaitė.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad kiekvienas Europos Parlamento narys tokioms išlaidoms apskaityti turi atsidaryti atskirą sąskaitą, kad pinigai nebūtų pervedami į asmeninę sąskaitą, į kurią narys gauna alga. Tokią sistemą, pasak D. Jakaitės, galima palyginti su Lietuvos partijų, kai šios prieš rinkimus turi atsidaryti sąskaitas rinkimų kampanijai.

„Taip pat Europos Parlamento nariai pagrindinį darbą atlieka trijose vietose. Tai yra komitetų ir frakcijų posėdžiai Briuselyje, plenarinės sesijos Strasbūre. Na, ir savaitgaliais, tam tikrą dienų bei savaičių skaičių jie grįžta į savo valstybes nares, o kartais dar vyksta ir į komandiruotes už Europos Sąjungos ribų. Kai tai yra oficialios komandiruotės ir tuomet kai vyksta į savo šalį, į Briuselį ar į Strasbūrą, šios kelionės, avialinijų, traukinių bilietai yra apmokami pagal faktines išlaidas“, – pažymėjo D. Jakaitė. Europarlamentarai turi pateikti sąskaitas faktūras ir mokėjimo patvirtinimus.

Taip pat jie gauna dienpinigius. „Už kiekvieną Briuselyje arba Strasbūre pradirbtą dieną gauna 338 eurus dienpinigių, iš kurių turi pasidengti pragyvenimo, maitinimosi bei visas kitas išlaidas. Tos lėšos yra griežtai apskaitomos, kiekvieną kartą atėjęs europarlamentaras turi pasirašyti. Jeigu atsitiko taip, kad Europos Parlamento Strasbūre sesija vyksta keturias dienas, bet narys dėl ypatingų priežasčių turi išvykti dieną anksčiau, reiškia tą paskutinę dieną narys nepasirašys ir negaus išmokos už tą dieną“, – pažymėjo Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė.

Jos teigimu, už kiekvieną smulkmeną nariams nereikia rinkti čekių. „Oficialaus reikalavimo nėra, tai rekomendacija. Jei paprašoma vieno ar kito europarlamentaro pagrįsti lėšas, jis tą padaryti turi, bet kiekvieno „čekiuko“ nėra reikalaujama rinkti. Yra atitinkamos Europos Parlamento tarnybos, kurios atsitiktine tvarka kartais patikrina vieną ar kitą narį, bet yra laikomasi ir to vadinamo, protingumo ir proporcingumo kriterijaus“, – akcentavo D. Jakaitė.

Pasak Europos Parlamento atstovės, tam, kad dažnai būtų tikrinami visų 705 europarlamentarų čekiai ir sąskaitos, reikėtų įdarbinti labai daug žmonių ir sumokėti atitinkamus darbo užmokesčius. Iš esmės tai nevisai apsimoka. Duomenų, ar dažnai nariai išnaudoja maksimalų kiekį lėšų Europos Parlamentas neskelbia. Svarbu pažymėti, kad nariams yra rekomenduojama viešai skelbti savo išlaidas, tačiau tai nėra populiari praktika.

Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė pažymi, kad dokumentus apie išlaidas parlamento nariai turėtų kaupti visą kadenciją. Po kadencijos rekomenduojama šiuos dokumentus kurį laiką saugoti, bet griežto reikalavimo – nebėra.

Europos Parlamento išlaidų kontrolės mechanizmas – kas kurį laiką atsitiktinai patikrinti kelis parlamentarus. „Taip pat, jeigu Europos Sąjungos pilietis turi įtarimų ar pastabų, bet kada gali kreiptis į Europos Parlamento atitinkamus padalinius arba netgi į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą ir pranešti, kad turi įtarimų, kad kažkas vyksta, tai yra tokia teisinė galimybė. Taip pat yra Europos Parlamente kvestorių taryba. Nariai iš savo tarpo išsirenka vadinamuosius kvestorius su specialiais įgaliojimais ir tuomet jie sprendžia, ar tikrinti, kaip dažnai tikrinti parlamentarų išlaidas, bet tai tikrai nedaroma kas mėnesį“, – teigė D. Jakaitė.

Pasak jos, neskaidrių lėšų įsisavinimo atvejų bent jau šioje kadencijoje neteko girdėti, o jei neskaidrumo atvejai išsiaiškinti jau po kadencijos, apie tai visuomenė nesužino, nes jie tampa privačiais asmenimis. Visgi, pašnekovė tikina, kad Europos Parlamento išmokų sistema veikia skaidriai. „Mes, rinkėjai, esame pagrindinis skaidrumo garantas, mes turime žiūrėti, ką veikia Europos Parlamento nariai ir pagal tai rinktis už ką balsuoti“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė D. Jakaitė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.