Zakintą pasiekusi su kelionių organizatoriumi „Itaka“, Odeta į Lietuvą turėjo grįžti kaip sykis liepos 11 d.
Tačiau birželio 13 d. iš kelionių organizatoriaus sulaukė pranešimo, kad teks grįžti į ne Vilnių, o į Latvijos sostinę Rygą. „Itaka“ žada pasirūpinti autobusu, kuris turistus iš Rygos pargabens į Vilnių.
„Tai būtų dar nieko, nors kas skris atostogų su mažais vaikais, nelabai turėjo nudžiugti tokiu pranešimu, nes ir skrydis paakstintas 4 val. 35 min. anksčiau, o dar nuo Rygos iki Vilniaus teks dardėti“, – minėjo Odeta.
Vis dėlto ne tai moteriai labiausiai užkliuvo: pašnekovei keista pasirodė, kad apie pasikeitusius planus „Itaka“ klientus informavo tik po to, kai visi sumokėjo už kelialapius: galutinis terminas tą padaryti buvo birželio 12 d., o žinia apie pakeistą grįžimo oro uostą juos pasiekė birželio 13 d.
„Gali būti, kad „Itaka“ tik dabar suderino skrydį su Rygos oro uostu, bet neatmestina, kad iš tiesų tą padarė anksčiau ir laukė, kol poilsiautojai susimokės visą sumą už kelionę, kad neturėtų kito pasirinkimo“, – svarstė lrytas.lt pašnekovė.
Pasipiktinusių keleivių komentarų pasirodė ir svetainėje „rekvizitai.lt“: „Užsisakėme kelionę į Zakintą liepos 4 – liepos 11 d., kadangi bus NATO susitikimas, tai sugrįžimas bus net ne į Lietuvą, o į Rygos oro uostą. Apie tai „Itaka“ paskelbė tik kitą dieną, kai baigėsi susimokėjimo už kelionę terminas. Iki tol paskambinus ir paklausus dėl grįžimo laiko ir vietos atsakymas buvo vienas – tuoj paskelbsime.
Informacija atsirado tik tada, kai kelionės atšaukti nebegalima. Jokios kompensacijos ar kokio pasiūlymo dėl grįžimo į Lietuvą nėra. Tiesiog nesileidžia į kalbas“ .
Štai kaip susiklosčiusią situaciją aiškina pats kelionių organizatorius „Itaka“.
Lietuvos oro uostų direkcijai paskelbus apie Vilniaus oro uosto uždarymą užsakomiesiems ir reguliariems skrydžiams šių metų liepos 11 ir 12 d. per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, anot „Itakos“ atstovės Daivos Strumskienės, buvo intensyviai ieškoma sprendimų šiai iš anksto nenumatytai situacijai spręsti.
Visą komunikaciją su artimiausiais oro uostais vykdė ir vykdo skrydžių bendrovės atstovai, kurie turi su kiekvienu oro uostu suderinti skrydžio grafikus, oro erdvės patvirtinimą ir t.t.
Anot pašnekovės, skirtingi kelionių organizatoriai, veikiantys mūsų šalyje, pasirinko skirtingus scenarijus – buvo organizatorių, kurie iš viso atšaukė tos dienos skrydžius, buvo tokių, kurie liko ant labai rizikingos ribos ties oro erdvės uždarymo laiku.
„Mūsų įmonės užsakomųjų skrydžių programoje ši diena ir ši kryptis yra vienintelė tiesiogiai paveikta NATO viršūnių suvažiavimo Vilniuje bei su tuo susijusiais oro transporto ribojimais. Nuo pat pradžių siekėme užtikrinti skrydžių į itin populiarią Zakinto salą tęstinumą ir užtikrinti, kad keliautojų atostogos įvyktų jų iš anksto suplanuotomis datomis.
Ilgiausiai užtruko gauti perpatvirtinimą dėl galimybės nusileisti ir pakilti lėktuvams iš/į Zakinto oro uosto su pakeistu tvarkaraščiu. Šio oro uosto užkrovimas vasaros sezonu itin didelis, be to, galimų „langų“ lėktuvams nusileisti praktiškai neįmanoma gauti ir bet kurie pokyčiai šios Graikijos salos oro uosto yra itin sunkiai perpatvirtinami“, – komentavo D.Strumskienė.
Ji minėjo, kad tai lemia ne tik didelis turistų susidomėjimas šia kryptimi, tačiau ir ribotas oro uosto darbo laikas: Zakinto oro uostas saugant vėžlių logerhedu populiaciją dirba tik 5 val. iki 22 val., todėl galimybių atvykti į Zakintą lėktuvais anksčiau arba vėliau tą pačią dieną nėra galimybių.
Be to, kaip pridūrė pašnekovė, bet koks pokytis net ir vieno skrydžio programoje gali paveikti visą grandinę: personalo ir pilotų darbo grafiko pokyčius, kitų skrydžių laikų pasikeitimus ir t.t.
„Nuolat palaikydami ryšį su aviakompanijos atstovais, visų pirma siekėme išsaugoti nenutrūkstantį šios itin populiarios krypties skrydžių tęstinumą ir maksimaliai patogiausią atostogų vietos pasiekiamumą atsiradus force majore aplinkybėms, kurias, kalbant apie šį NATO suvažiavimą Vilniuje, mini ir Lietuvos oro uostai“, – portalui lrytas.lt komentavo „Itakos“ atstovė.
Kiekviena situacija – individuali
Priminsime, kad liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Dėl to 30 km spinduliu aplink Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“ bus draudžiami skrydžiai. Tokia tvarka paveiks apie 100 komercinių skrydžių.
Tiems keleiviams, kurie ketino šiomis dienomis skristi, jei tik įmanoma, patariama planus pakeisti ir susilaikyti ne tik nuo skrydžių iš ar į Vilniaus, bet ir Kauno oro uostą.
Skrydžiai Vilniaus oro erdvėje bus ribojami kiek daugiau nei parą – nuo liepos 11 d. 12 val. iki liepos 12 d. 14 val.
Kaip portalui lrytas.lt paaiškino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Dalia Malinauskienė, specialiosios turizmo paslaugų teikimą reglamentuojančios taisyklės numato, kad pakeitus vieną iš esminių turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų (įskaitant maršrutą, išvykimo ir grįžimo vietas ir kt.), turistams suteikiama teisė nutraukti sutartį ir nemokėti sutarties nutraukimo mokesčio.
Tačiau, vertinant šį konkretų atvejį, su kuo susidurs kelionių organizatorių keleiviai liepos 11–12 dienomis, anot pašnekovės, būtina atsižvelgti į force majeure sąlygą, tai yra į aplinkybes, kurių negalima numatyti arba išvengti, ar kuriomis nors priemonėmis pašalinti.
„Tam tikri valstybės institucijų veiksmai taip pat gali būti laikomi nenugalimos jėgos aplinkybėmis, atleidžiančiomis nuo atsakomybės už įsipareigojimų vykdymą. Tačiau kiekvienu atveju reikia įvertinti aplinkybių, lemiančių force majeure atsiradimą, visumą. Pavyzdžiui, kada buvo pranešta/sužinota apie aplinkybes, apribojančias paslaugos įvykdymą, kada buvo įsigyta paslauga (prieš sužinant apie minėtas aplinkybės ar po to ir kt.
Todėl Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turėtų įvertinti kiekvieno besikreipiančio vartotojo situaciją, kuri gali būti ne tapati, individuali, gali skirtis pirkimo laikas, kuris taip pat galėtų būti esmine aplinkybe.
Jeigu vartotojas mano, kad jo interesai gali būti pažeisti, jis pirmiausia turi kreiptis į kelionės organizatorių, o per 14 dienų nesulaukus atsakymo ar gavus netenkinantį atsakymą, kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pateikiant prašymą ir jame išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (https://vvtat.lt/vartotojams/kaip-pateikti-prasyma/431) .
