„Kainos, aišku, per didelės – čia visiems akivaizdu. Europos Centrinis Bankas turėtų imtis kokių tai priemonių ar Vyriausybė“, – svarstė vienas „Lietuvos ryto“ televizijos kalbintų praeivių.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad jau šių metų viduryje infliacija bus vienaženklė ir toliau mažės. Infliaciją turėtų aplenkti augantys atlyginimai.
„Darbo užmokestis auga dvigubais tempais. Šiuo metu – 12,5 proc., prognozuojama, kad šiais metais augs 11 proc., kitais metais – virš 9 proc.“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Vis dėlto Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad šalyje auga nedarbo lygis.
„Įprastai kriziniu laikotarpiu nedarbas sparčiai auga, darbo užmokestis krenta, bet viso to nėra mūsų šalyje. Taip, nedarbas padidėjo, bet mes vertiname, kad nedarbas padidėjo ne tiek dėl atleidimų, kiek dėl to, kad į darbo rinką įsitraukia norintys ir galintys dirbti, ieškantys darbo“, – aiškino G.Šimkus.
Ekonomistų teigimu, šiuo metu Lietuvos ūkis yra pasiekęs recesiją. Kaip minėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, du ketvirčius iš eilės nedidėja bendrasis vidaus produktas (BVP), traukiasi ir mažmeninės prekybos bei pramonės apimtys.
Lietuvos banko vadovas sako, kad pagal Lietuvos banko prognozes, Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas dar kartą turėtų kelti kelti liepą, vėliau, teigiama, kėlimas turėtų sustoti.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat mano, kad ECB turėtų dar kartą pakelti palūkanų normas. Jis teigė neįžvelgiantis priežasčių tą daryti ir toliau.
„Jeigu žiūrėtume į išankstinius indikatorius, tokius kaip euro zonos įmonių apklausos ir išankstiniai duomenys iš Vokietijos, aiškiai matyti, kad infliacija labai stipriai lėtės ir per artimiausius porą mėnesių ji turėtų tiek sulėtėti, kad bus arti 2 proc. ECB tikslo.
Praėjusią savaitę ECB bazines palūkanų normas pakėlė dar 25 baziniais punktais.
