Papasakojo, kaip dabar atrodo lietuvių vestuvės: ko atsisako, kaip taupo ir kiek deda į vokelį

Brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus verčia pataupyti net vienai gražiausių švenčių – vestuvėms. Kai ko tenka atsisakyti, tenkintis kuklesne ir trumpesne programa. Augančių kainų įbauginti gyventojai ruošiasi net jau kitų metų vestuvėms, paslaugas jau užsisakė arba tai daro dabar, kol jos nespėjo dar labiau pabrangti. Jaunųjų draugams išlaidos taip pat nemenkos, tad neretas tam, kad galėtų ateiti į vestuves su dovana, atsisako dalyvauti mergvakaryje ar bernvakaryje.

Brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus verčia pataupyti net vienai gražiausių švenčių – vestuvėms.<br>Pexels nuotr.
Brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus verčia pataupyti net vienai gražiausių švenčių – vestuvėms.<br>Pexels nuotr.
Brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus verčia pataupyti net vienai gražiausių švenčių – vestuvėms.<br>Pexels nuotr.
Brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus verčia pataupyti net vienai gražiausių švenčių – vestuvėms.<br>Pexels nuotr.
Brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus verčia pataupyti net vienai gražiausių švenčių – vestuvėms.<br>Pixabay nuotr.
Brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus verčia pataupyti net vienai gražiausių švenčių – vestuvėms.<br>Pixabay nuotr.
Brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus verčia pataupyti net vienai gražiausių švenčių – vestuvėms.<br>Pixabay nuotr.
Brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus verčia pataupyti net vienai gražiausių švenčių – vestuvėms.<br>Pixabay nuotr.
Brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus verčia pataupyti net vienai gražiausių švenčių – vestuvėms.<br>123rf.com nuotr.
Brangstančios prekės ir paslaugos gyventojus verčia pataupyti net vienai gražiausių švenčių – vestuvėms.<br>123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jun 30, 2023, 8:00 PM, atnaujinta Jul 1, 2023, 10:31 AM

Nori išskirtinumo

Kalbintos vestuvių planuotojos sutartinai pabrėžė – jaunieji nori unikalios šventės, stebinančios visus svečius. Prašo surengti ką nors nematyto, negirdėto, o prie viso to negaili laiko ir svečius džiuginančioms smulkmenoms, kaip asmeninės padėkos, mažos dovanos, norima juos nustebinti ir programa.

„Pavyzdžiui, nori, kad renkantis svečiams iliuzionistas vaikščiotų ir kiekvienam rodytų triukus.

Dabar labai populiari tapo ir 360 laipsnių kamera, kuria galima pasidaryti trumpus vaizdo įrašus instagramui. Apskritai, visos vestuvių detalės dabar taikomos instagramui, kad gražiai atrodytų nuotraukose socialniuose tinkluose. Kartais jauniesiems siūlau atsisakyti fotozonos, nes ji labai įpareigoja, įrėmina, bet yra to norinčių nuotakų, nes kažkur instagrame matė, jog nuotraukose gražiai atrodė. Tad orientuojamasi, kad visi vaizdai būtų gražūs akiai“, – portalui lrytas.lt pasakojo „Noriu ženytis“ vestuvių planuotoja Živilė Milerytė.

Bando sutaupyti

Nepaisant to, Ž.Milerytė pastebi gyventojus taupant: „Net ir tose vestuvėse, kurios matomos ant žurnalų viršelių, yra bandyta sutaupyti.“

Anot jos, nėra klientų, besimėtančių pinigais. Visi klausia ir domisi, kiek ir kada galima sutaupyti, kokie yra tiekėjų kainų, kokybės skirtumai. Kartais net pati Ž.Milerytė pataria jauniesiems atsisakyti vienos ar kitos detalės, taip sutaupyti arba išleisti tas lėšas programai, veikloms. Tačiau šventės vietai, maistui, vedėjams bei fotografams taupyti ji nepataria.

„Visada pateikiu brangesnį ir pigesnį variantą, kad žmonės pamatytų, jog kainos skirtumas yra, tarkime, 500 eurų, ir ko už atitinkamas sumas jie gali tikėtis. O tada palieku klientams patiems nuspręsti, kuris variantas geresnis, kiek jų kišenė leidžia išlaidauti, bet visada, kaip ir visi vestuvių planuotojai, klientus įspėju, jog numatytas biudžetas 10–15 proc. vis tiek dažniausiai bus viršijamas. Žmonės tai supranta.

O perviršiai susidaro, pavyzdžiui, dėl to, kad parodau fotografo darbus už 900 eurų ir už 1,5 tūkst. eurų. Jaunieji nori išleisti mažiau, bet jų darbas už 900 eurų netenkina, tad jie priima galutinį sprendimą, rinktis pigesnį ar brangesnį variantą. Neretai pasirenka brangesnį ir biudžeto suma jau iškart keičiasi.

Bet yra sričių, kur galima sutaupyti, pavyzdžiui, perkant vestuvinius žiedus. Dažnai žmonėms, kurie vestuves kelia, tarkime, Kaune, bet patys kilę iš Ukmergės, Šilutės, Telšių ar kitų miestų, patariu pasižvalgyti vestuvinių žiedų ten. Jeigu jie nori klasikinių auksinių žiedų, kitų miestų vietiniai juvelyrai dažniausiai juos padaro daug pigiau nei Vilniuje ar Kaune.

Daugelis moterų jau žino, kad Marijampolėje vestuvinės suknelės yra daug pigesnės. Molėtuose, Anykščiuose, arčiau kitų miestų ir sodybos pigesnės, nei esančios šalia Vilniaus ar Kauno. Žmonės į tai atsižvelgia ir priima sprendimus. Net Vilniaus ir Kauno kainos skiriasi, prie Vilniaus sodybų nuoma gali būti net perpus brangesnė nei Kauno rajone“, – pasakojo organizatorė.

Ji paminėjo, kad pastaruoju metu dėl pabrangusios elektros ir kitų išteklių stipriai pabrango būtent sodybų nuoma. Šoktelėjo viršun ir maisto kainos, neatsilieka ir paslaugų teikėjai – vestuvių planuotojai, fotografai, barmenai taip pat didino savo įkainius.

„Juk visi einame į tas pačias parduotuves, perkame tą patį pabrangusį maistą, mokame didesnius mokesčius, tad visų paslaugų kainos automatiškai kilo“, – teigė ji.

Vestuvėms tenka skirti vis daugiau pinigų

Ž.Milerytės teigimu, šiemet vidutinis vestuvėms skirtas biudžetas – apie 18–20 tūkst. eurų. Atsiranda ir pigesnių, ir brangesnių variantų. Visgi, nors šiemet 30 tūkst. eurų viršijančių vestuvių biudžetų mažokai, kitiems metams vestuves jau pradėjusi planuoti Ž.Milerytė paminėjo, jog tokių 2024 m. bus gerokai daugiau, mat visų prekių ir paslaugų kainos auga. Gyventojai tai supranta ir iškart įvertina, jog, jei šiemet draugai vestuves surengė už 25 tūkst. eurų, kitąmet tokios vestuvės gali kainuoti jau 30 tūkst. eurų.

Vestuvių planuotoja ir prekės ženklą „Vagilė“ vystanti Eglė Smolskienė paskaičiavo, kad šiemet, palyginti su ankstesniais metais, surengti vestuves atsieina 20–30 proc. brangiau. Tad bent 20 tūkst. eurų gražiai šventei jaunieji tikrai išleidžia.

„Nemažai pabrango patiekalai. Jei pernai dar buvo galima rasti vietų, kuriose vienam asmeniui maistas atsieis 50–70 eurų, šiemet sumos pakilo iki bent 100 eurų asmeniui.

Tai paskaičiuokite, jei šventėje – 50 žmonių, vien kiek maistas kainuoja, o kur dar šventės patalpų nuoma, visų paslaugų kainos, juk už padavėjus irgi reikia susimokėti, o jų paslaugų kainos taip pat augo. Tad kai kur 10 tūkst. eurų tenka pakloti vien vietos nuomai, maistui, gėrimams ir aptarnavimui.

Šiemet tos vietos, kurios siūlo paslaugas už didesnes sumas, turi mažiau renginių. Žmonės tikrai linkę pataupyti, rinkosi paprastesnes vietas, į vestuves kvietė tik artimiausius, yra surengsiančių švenčių be nakvynių, tik su vakariene restorane“, – portalui lrytas.lt pasakojo E.Smolskienė.

Paslaugas užsisako jau dabar

E.Smolskienė pastebėjo, kad bandydami išvengti dar didesnių kainų gyventojai nemažai paslaugų kitų metų vestuvėms užsisako jau dabar.

„Visi ėmė labai anksti planuoti kitų metų vestuves. Taip išėjo, kad dar net vestuvių sezonas neprasidėjo, net įpusėti nespėjo, o jau gegužę ėmėme planuoti ir kitų metų vestuves.

Įprastai kainos keičiasi rugsėjį ir jos dažniausiai kyla, nes visi tiekėjai jau turi užsipildę kalendorius, lieka tik kelios laisvos datos ir tada prašoma daugiau pinigų, tad visi stengiasi paslaugas užsisakyti jau dabar.

Bet ir gerai, protingai daro, taip gaus tai, ko nori, ir dar mažesnėmis kainomis“, – kalbėjo planuotoja.

Ji pastebėjo ir dar vieną pokytį dėl kitų metų švenčių. Daugelis nebenori organizuoti vestuvių patys ir kone visi klientai užsisako ne tik dekoravimo, bet ir šventės planavimo paslaugas. E.Smolskienė spėja, kad gyventojus taip elgtis pastūmėjo pažįstamųjų blogos patirtys.

„Būna, jog žmonės pasirenka netinkamus tiekėjus, lieka nepatenkinti rezultatu, o galų gale dar turi ir dvigubai sumokėti. O vestuvių planuotojai jau žino, su kuo bendradarbiauti ir su kuo ne, žino, kurie fotografai laiku atiduoda nuotraukas, o kurie iš viso jų gali neatiduoti. Tokių atvejų būna.

Reikia neapsigauti net ir renkantis šventės vietą, o čia problemų būna daug. Kai kur pirminė suma gali pasirodyti visai nieko, pavyzdžiui, 1,5 tūkst. eurų, bet vėliau sąskaitoje pamatoma, kad reikia papildomai susimokėti ir už stalų, kėdžių, staltiesių nuomą, druską ar net duoną. Tai atrodo absurdiškai ir galų gale suma vis tiek išauga iki 5 tūkst. eurų.

Be to, neseniai ir mano draugai organizavosi šventę patys, sakė labai pavargo ir išseko nuo streso. Tai sako ir kas antra nuotaka, kuri buvo nusprendusi planavimo imtis pati. Daugelis šio žingsnio gailėjosi, juk vestuvių diena ir taip būna įtempta, o dar turi viskuo rūpintis, kažką galvoti, kai reikėtų šia diena tik mėgautis“, – pasakojo E.Smolskienė.

Kiek dėti į vokelį?

Vokeliai su pinigais – vis dar populiariausia ir praktiškiausia dovana vestuvių proga. Pasak Ž.Milerytės, gėlės sparčiai praranda populiarumą ir kartu su vokeliu stengiamasi padovanoti ką nors įdomesnio, pavyzdžiui, išgraviruotus rėmelius, kai kurie pasirenka padovanoti ir SPA kuponus.

„Bet jaunųjų dėl gėlių visada prašau apsispręsti, nori jie jų ar ne, ir apie tai parašyti kvietimuose. Juk dažnai vestuvės švenčiamos savaitgalį, o jau pirmadienį lietuviai mėgsta sėsti į lėktuvus ir kur nors išvykti pailsėti.

Gėlių kainos dabar – milžiniškos, o dar norima atvežti ir įspūdingą puokštę, tada ir brangu, ir jaunieji neturi, kur jų pamerkti, negali jomis pasirūpinti, šios greitai nuvysta, net nespėjama pasidžiaugti. Todėl gėlių dažnai atsisakoma.

Šiemet su vienais jaunaisiais sutarėme tokią idėją – vietoje gėlių svečiai verčiau tegu paaukoja Ukrainos kariams. Tokia idėja man labai patiko. Svečiai patys gali nuspręsti, kiek nori paaukoti, niekas netikrins, bet bent jau neišlaidaus gėlėms ir pinigus išleis prasmingiau“, – kalbėjo vestuvių planuotoja.

O kiek gi pinigų įdėti vokelin? Anot Ž.Milerytės, jei organizuojamos vestuvės su nakvyne, įprastai poros dovanoja 200 eurų, taigi – 100 eurų nuo asmens, jei svečiai artimesni, giminaičiai ar geri draugai, sumos gali būti ir didesnės, nuo 300 eurų. Tėvų skiriamos pinigų sumos dar kitokios, neretai jie prisideda lėšomis prie vestuvių organizavimo.

Visgi, jei vestuvės kuklios, trumpos, be trankių šokių, kartais poros atneša ir 100 eurų vokelyje.

„Viskas priklauso nuo šventės. Svečiai tikrai tai įsivertina. Jei jie mato, kad džiaugsis švente, bus atlikėjų, pasirūpinta nakvyne ir jiems neteks sukti galvos, kur nakvoti, kas galėtų juos parvežti, vokeliuose sumos iškart didėja“, – patikino ji.

E.Smolskienė pabrėžė, jog didžiausia jaunųjų klaida – tikėtis, jog visiems svečiams atnešus pinigų vokeliuose vestuvės atsipirks.

„Tik pradėjusi planuoti vestuves iš karto pasakau, kad nesitikėtų atsipirkimo. Vestuvės niekada neatsiperka, tad geriau iš karto rengti jas pagal savo pajėgumus, kišenę, negu viršyti biudžetą ir tikėtis, kad bus surinkta nemažai pinigų iš dovanų.

Visada patariu geriau gautus pinigus panaudoti kelionei, o ne planuoti už juos apmokėti vietos nuomą ar kita, nes dažniausiai iš vokeliuose atneštų pinigų surenkama suma siekia vos iki 30 proc. visų vestuvių išlaidų“, – kalbėjo ji.

Atsisako dalyvauti

Tačiau pastaruoju metu viskam brangstant vestuvės ne tik jauniesiems, bet ir svečiams tampa šiokiu tokiu galvos skausmu. Pastebima, kad kai kurie į vestuves neatvyksta, be to, vis mažiau žmonių sutinka dalyvauti mergvakariuose ir bernvakariuose, nes šie irgi reikalauja papildomų lėšų.

„Bet jaunieji tai supranta, nepyksta. Normalu, juk išlaidų ir taip visiems daug. Bet švęsti mergvakarių ir bernvakarių niekas neatsisako. Pamini, bet kukliau, su mažiau žmonių“, – pasakojo Ž.Milerytė.

Tai pastebėjo ir E.Smolskienė. Anot jos, per pandemiją susitikti didesniam būriui žmonių buvo sudėtinga, o ir susirgti bei nesudalyvauti savo pačių vestuvėse gyventojai bijojo, tad kelių dienų mergvakarius ar bernvakarius, su pirtimis, sodybomis ar išvykomis į kitą miestą, pakeitė ramesni susitikimai su keliomis draugėmis ar draugais bare, kavinėje, restorane, neretai nutariama sudalyvauti keramikos ar piešimo pamokose.

„Matyt, gyventojai ir taupo, ir per pandemiją pamatė, kad smagūs gali būti net tokie kuklesni susitikimai, nebereikia organizuoti 3 dienų šventimo su nakvynėmis“, – svarstė pašnekovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.