„Artėjant atostogoms pametu protą, – gurkšnodama lauko kavinėje kavą pasiskundė bičiulei moteris. – Tarsi tyčia kolegos ima krauti degančius darbus, turiu prie kompiuterio kasdien vakaroti. Ir kai pagaliau ateina laikas užverti biuro duris, būnu visiškai išsekusi.“
Daug kam pažįstama tokia būsena? Taip jau yra: atostogos yra šventas reikalas, per jas nevalia žmonių trukdyti jokiais reikalais. Tačiau kol jos nebūna išaušusios, dažnam žmogui tenka pakelti didelį degančių darbų nešulį.
Darbo teisė, pasirodo, neįpareigoja darbdavių, kad jie apdalytų pavaldinius atostogomis būtent vasarą. Tačiau ji suteikia svarbią galimybę – nors kartą per metus be pertrūkių pailsėti dvi savaites – dešimtį darbo dienų iš eilės skirti atostogoms.
Apie atostogų niuansus – pokalbis su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausiąja darbo inspektore Ieva Piličiauskaite.
– Atostogos suplanuotos, už kelialapį sumokėta, o darbdavys ima ir sujaukia viską sakydamas, kad nieko nebus, – gautas užsakymas ir visi darbuotojai privalo likti darbo vietose. Tai – menama situacija. Bet gal VDI dažnai tenka spręsti tokias konfliktines situacijas?
– Ginčų dėl atostogų tarp darbdavių ir darbuotojų nėra daug. Dažniausiai iš anksto, konsultuodami telefonu, darbdaviams ir darbuotojams atsakome į klausimus, kylančius ir dėl atostogų laiko, ir dėl jų trukmės, ir dėl atostoginių mokėjimo.
Viliamės, kad dauguma tokių ginčų išsprendžiama įmonių viduje tariantis ir susitariant, nes tik retas kuris jų pasiekia Darbo ginčų komisiją.
Ši komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, kuri veikia prie VDI. Tad jeigu darbdavys su darbuotoju nesutaria – jei darbuotojas prašo atostogų, o įmonė jų nesuteikia, tokiu atveju, gavusi prašymą, jų ginčą imasi nagrinėti darbo ginčų komisija ir priima sprendimą.
Per 2022-uosius darbo ginčų komisija gavo kone 5900 prašymų. Iš jų dėl darbo ir poilsio laiko buvo pateikti 145 reikalavimai, o į šį skaičių patenka ir nesusipratimai, susiję su atostogomis. Jeigu nagrinėjant prašymus paaiškėja, kad įmonė vis dėlto pažeidė darbo teisės aktus, VDI darbo inspektoriai gali taikyti administracinę atsakomybę.
– Gaudami atlyginimo ataskaitas darbuotojai jose mato ir nepanaudotų atostogų skaičių. Gal vertėtų priminti, kiekgi priklauso per metus atostogų žmonėms, dirbantiems įprastinį – penkių dienų per savaitę – darbą?
– Tokiems žmonėms skiriama 20 darbo dienų metinių atostogų. Šiek tiek daugiau jų – 24 darbo dienos – priklauso žmonėms, kurie dirba šešias dienas per savaitę.
Jeigu žmogus dirba kintančiu režimu, kai dirbamų per savaitę dienų skaičius kinta arba yra mažesnis nei penkios dienos, tuomet atostogoms turi būti skirta ne mažiau kaip 4 savaitės per metus.
Ilgesnės kasmetinės atostogos suteikiamos darbuotojams iki 18 metų, vienišoms mamoms arba tėčiams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba negalią turintį vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams. Visiems jiems, jeigu jie dirba 5 darbo dienas per savaitę, suteikiamos 25 darbo dienos kasmetinių atostogų.
Yra ir pailgintos atostogos, kurios suteikiamos medikams ir kitų profesijų žmonėms, kurių darbe didelė nervinė, emocinė ir protinė įtampa. Tokios profesijos yra išvardytos „Kai kurių kategorijų darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, sąraše ir atostogų trukmės apraše“.
Ir dar vienas niuansas: papildomos atostogų dienos suteikiamos dar ir už stažą – už ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje.
– Ko dažniausiai teiraujasi darbuotojai ir įmonių atstovai per konsultacijas su VDI?
– Atostogos rūpi abiem pusėms, o dažniausiai klausiama to, kiek priklauso atostogų, ką daryti, jeigu darbdavys jų nesuteikia, kaip pasirinkti joms laiką ir jį suderinti. Bene daugiausia klausimų sulaukiame apie tai, kaip turi būti apskaičiuojami atostoginiai.
Paprastai jie skaičiuojami visiems vienodai. Trijų paskutinių kalendorinių mėnesių darbo užmokestis yra dalijamas iš dirbtų dienų skaičiaus.
Jeigu darbuotojas dirba nekintančiu režimu – 5 darbo dienas per savaitę po 8 darbo valandas, apskaičiuojamas dienos vidutinis darbo užmokestis ir sumokama už tiek dienų, kiek darbuotojas eina atostogauti.
Jeigu atostogos suteikiamos savaitėmis, nes dirbamo laiko trukmė per savaitę kinta, tokiu atveju savaitė kasmetinių atostogų apmokama už tiek valandų, kokia yra darbuotojo darbo laiko norma, pavyzdžiui, 40 valandų.
– Ar svarbu, kad atostoginius žmonės gautų laiku? Ar nieko tokio, jeigu jie sumokami keliomis dienomis vėliau?
– Atostoginiai turi būti išmokėti ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš atostogas, nebent darbuotojas prašytų kitaip.
Jei darbdavys uždelsia atsiskaityti, tas dienų skaičius, kiek buvo uždelsta, yra pridedamas prie nepanaudotų atostogų.
Tačiau svarbu ir tai, kad darbuotojas tokį prašymą pateiktų per tris darbo dienas grįžęs po kasmetinių atostogų. Pavyzdžiui, jeigu atostoginiai buvo pervesti pora dienų vėliau, tuomet dvi dienos pridedamos prie nepanaudotų atostogų.
Tokios teisės daugelis žmonių nežino. Na, pavėlavo darbdavys sumokėti atostoginius, lyg ir nieko tokio, bet tai – svarbus niuansas.
Paprastai atostoginiai išmokmi ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetines atostogas. Tačiau gali būti situacijų, kai atostoginiai mokami įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Viena jų – kai darbuotojas to paprašo, kita – jeigu darbuotojas, dirbantis 5 dienas per savaitę, naudojasi ilgesnėmis nei 20 darbo dienų kasmetinėmis atostogomis. Pastaruoju atveju ir atostogaudamas atostoginius jis gauna atlyginimo dieną.
– O kaip turėtų būti rašomas atostogų prašymas? Savaitgaliai prie atostogų laiko nepridedami?
– Į kasmetinių atostogų ciklą neįskaičiuojamos nei poilsio dienos, nei šventinės dienos – atostogų trukmę nustato darbo dienų skaičius. Tik tiek, kad yra darbų, kuriuose atostogos suteikiamos savaitėmis, tuomet poilsio dienos įsiterpia į nustatytą atostogų laiką.
– Ar privalo darbdaviai suteikti atostogų vasarą?
– Tai visiems šiuo metu aktualus klausimas. Darbo kodeksas (DK) nenumato darbdaviams tokios pareigos, kad būtent vasarą darbuotojai turi ilsėtis. Kodeksas akcentuoja tai, kiek apskritai laiko žmonės turi pailsėti per darbo metus. Vis dėlto visi norime paatostogauti ir vasarą, todėl atostogų laiką tenka planuoti.
DK numato, kad darbovietėse turi būti sudaroma išankstinė kasmetinių atostogų eilė – grafikas. Nusimačiusiems eilę darbdavys jau negali nesuteikti atostogų tuo metu, kaip žmonės yra suplanavę pagal grafiką. Tai padeda organizuoti darbą ir poilsio laiką.
Bet yra numatytos ir grupės darbuotojų, kurie turi teisę pirmi pasirinkti atostogų laiką.
Tai nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki trejų metų. Taip pat žmonės, auginantys bent vieną vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų.
Toliau eitų darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų, taip pat darbuotojai, paskutiniais kalendoriniais metais atostogavę mažiau negu dešimt darbo dienų. Galop darbuotojai, turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų už praėjusius darbo metus.
Taip pat DK nustato ir sąrašą asmenų, kurių kasmetinių atostogų prašymus be išlygų privalo tenkinti darbdaviai. Tai – nėščios darbuotojos prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Taip pat vyrai jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų.
Privalu norimu laiku išleisti atostogų darbuotojus, kurie mokosi nenutraukdami darbo ir derina kasmetines atostogas prie egzaminų, įskaitų laikymo, kurie rengia bakalauro arba magistro diplominius darbus, atlieka laboratorinius darbus ir turi skirti laiką konsultacijoms.
Atostogų pagal poreikį turi būti išleidžiami ir darbuotojai, slaugantys sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo gamtos sąlygų. Tokiais atvejais rekomendaciją dėl atostogų pateikia sveikatos priežiūros įstaiga.
Neplanuotai tenka išleisti ir žmones, kurių atostogų prašymas pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie jų sveikatos būklę.
– Situacijų pasitaiko įvairių, tad kartais norima pakeisti nustatytą atostogų eilę ir paprašyti atostogų kitu metu. Ar įmanoma tai padaryti?
– Tokiais atvejais darbuotojai turi teisę pateikti prašymą, tik svarbu tai padaryti iš anksto, ne paskutinę darbo dieną, kad ir įmonė dar galėtų padaryti pakeitimus.
Pasinaudoti atostogomis – darbuotojo teisė, bet jei darbdavys turi objektyvių priežasčių, prašymas gali būti netenkinamas. Kilus ginčui tektų atsigręžti į darbo ginčų komisiją.
– Ką vertėtų žinoti žmonėms, kurie nepanaudoja atostogoms skirtų dienų ir savo noru išeina iš darbo? Ar už jas gali būti kompensuota pinigais?
– Bendra taisyklė – pakeisti atostogas pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus atvejus, kai pasibaigia darbo santykiai. Tokiais atvejais darbuotojui turi būti sumokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet nebūtinai už visas.
Norėčiau priminti, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos. Paprasčiau tariant, darbuotojas sukauptomis atostogų dienomis gali naudotis trejus metus, o vėliau jos anuliuojamos.
Išeinantiems iš darbo už nepanaudotas atostogas kompensacija skaičiuojama maždaug taip pat, kaip ir atostoginiai.
– Ir vis dėlto kodėl Darbo inspekcija rūpinasi tuo, kad dirbantys žmonės pailsėtų? Kodėl negerai nepasinaudoti teise į atostogas?
– Tai neišvengiamai susiję su darbuotojų sauga ir sveikata, nes tinkamas poilsis išsaugo dėmesį, budrumą.
Atostogų tikslas – sugrąžinti darbingumą. Ir darbuotojui, ir darbdaviui atostogos yra naudingos, nors ne visi darbdaviai supranta, kad pailsėjęs, darbingas žmogus dirba našiau nei pervargęs. Tyrimais įrodyta, kad nepertraukiamos atostogos yra ypač svarbios darbo saugai.
Per darbo metus darbuotojas privalo pasinaudoti nepertraukiamos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Jeigu žmogus turi per metus 20 darbo dienų atostogų, tuomet iš jų be pertraukos turi būti ilsimasi 10 darbo dienų. Jeigu atostogos būtų naudojamos po kelias dienas, darbingumas nesugrįžtų.
Taigi darbuotojo pareiga – šia galimybe pasinaudoti, o darbdavio pareiga – kontroliuoti, ar darbuotojai jomis pasinaudojo. Nepadaryti to būtų pažeidimas, dėl kurio VDI inspektoriai gali taikyti atsakomybę darbdaviui. Papildomos atostogų dienos suteikiamos už stažą – ilgalaikį nepertraukiamą darbą toje pačioje darbovietėje.
