Lietuvos banko vyresnioji teisininkė Miroslava Kryštul primena, kad per pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas gavo daugiau kaip 1 000 įvairių kreipimųsi dėl finansinių paslaugų, o nusiskundimai dėl sukčiavimo sudarė apie penktadalį jų.
„Sukčiavimo atakų prieš bankų klientus mastas praėjusiais metais ir toliau augo. Lietuvos banko duomenimis, net 3,5 karto padaugėjo vartotojų ginčų su bankais dėl apgaulės būdu prarastų lėšų kompensavimo. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, sukčiai pernai išviliojo 12 mln. eurų. Tai yra dviem milijonais daugiau nei 2021 metais“, – teigia M.Kryštul.
Duomenų viliojimas yra bene vienas dažniausių Lietuvoje sukčiavimo būdų, kai siunčiamos suklastotos SMS, pokalbių programėlių („WhatsApp“, „Viber“ ar kt.) žinutės arba elektroniniai laiškai, primenantys finansų įstaigų, teisėsaugos institucijų ar kitų subjektų pranešimus. Taip siekiama gauti interneto banko prisijungimo, kitus konfidencialius duomenis, patvirtinti apgaule atliekamus lėšų pervedimus ir panašiai.
Paplitęs ir susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas, kai sukčiai apsimeta banko sąskaitos numerį norinčiais patikslinti verslo partneriais.
„Sukčiai gali prisistatyti finansų įstaigų, teisėsaugos institucijų atstovais, siuntų pristatymo bendrovės darbuotojais, įmonės, kurioje dirbate, vadovu, verslo partneriu, pirkėju, pardavėju ar panašiai. Siekdami išvilioti duomenis sukčiai gali susisiekti telefonu, elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, per „WhatsApp“, „Viber“ ar kitas pokalbių programėles.
Sukčių siunčiamuose pranešimuose raginama tuoj pat atsakyti į skubų ar grasinantį pranešimą arba imtis tam tikrų veiksmų: paspausti pateiktą nuorodą ir taip atblokuoti sąskaitą, patvirtinti gaunamą mokėjimą.
Skubiai neatsakius arba nesiėmus nurodytų veiksmų, grasinama teisinėmis pasekmėmis: uždaryti banko sąskaitą, paduoti į teismą, areštuoti turimą turtą.
„Panašią situaciją matome ir vaizdo tinklaraštininko Pauliaus Mikolaičio vaizdo siužete. Savo vaizdo įraše tinklaraštininkas puikiai demaskuoja sukčius. Dalijimasis tokiomis asmeninėmis istorijomis taip pat didina visuomenės budrumą“, – aiškina teisininkė.
Svarbu prisiminti, kad atliekant sukčių nurodytus veiksmus – jungiantis prie neaiškios kilmės puslapių, atnaujinant banko duomenis, visada prašoma interneto banko prisijungimo arba kitos asmeninės informacijos.
Duomenys gali būti viliojami ir siunčiant pranešimus apie neva gautą paveldėjimą arba loterijos laimėjimą.
Sukčių siunčiamuose pranešimuose dažnai pasitaiko gramatikos, rašybos, logikos klaidų. Įtarimų gali kelti siuntėjų elektroninio pašto adresų ir pateikiamų nuorodų autentiškumas (nurodomas ne visas banko pavadinimas, įterpiama skaičių arba kitų raidžių), elektroninio laiško priedai dažnai būna keisto formato ar pavadinimo dokumentai.
„Vasarą, kai atostogaujame ir esame itin atsipalaidavę, labai lengva užkibti ant sukčių kabliuko. Visais atvejais pirmiausia susipažinkite su informacija ir nepriimkite skubotų sprendimų.
Niekam neatskleiskite savo mokėjimo priemonių prisijungimo duomenų, nespauskite elektroniniu paštu, SMS ar pokalbių programėlėmis siunčiamų įtartinų nuorodų, neskubėkite reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie užblokuotas paskyras, sąskaitas“, – perspėja M.Kryštul.
