Turizmo laukia dideli pokyčiai: jau dabar mažėja srautai į populiariausius europiečių kurortus

Pasikartojančios karščio bangos ir didėjantys nuogąstavimai dėl klimato krizės lemia mažesnį keliautojų srautą Viduržemio regione, teigiama naujoje Europos Sąjungos (ES) kelionių ataskaitoje. Specialistai Lietuvoje sako, kad turizmo sektoriaus laukia dideli pokyčiai, tačiau staigių pasikeitimų lietuvių įpročiuose kol kas nemato.

Karščio bangos ir didėjantys nuogąstavimai dėl klimato krizės lemia mažesnį keliautojų srautą Viduržemio regione.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karščio bangos ir didėjantys nuogąstavimai dėl klimato krizės lemia mažesnį keliautojų srautą Viduržemio regione.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karščio bangos ir didėjantys nuogąstavimai dėl klimato krizės lemia mažesnį keliautojų srautą Viduržemio regione.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Karščio bangos ir didėjantys nuogąstavimai dėl klimato krizės lemia mažesnį keliautojų srautą Viduržemio regione.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Miglė Vasiliauskaitė

2023-07-28 16:05, atnaujinta 2023-07-29 09:12

Europos kelionių komisijos ataskaitoje nurodoma, kad palyginus su praėjusiais metais, į Viduržemio jūros regiono šalis atvyko 10 proc. mažiau lankytojų. Priešingai, tokių krypčių kaip Čekija, Bulgarija, Airija ir Danija populiarumas išaugo. Tyrimo duomenimis, tai galima paaiškinti tuo, kad keliautojai ieško mažiau perpildytų vietų ir švelnesnės temperatūros.

Dar 7,6 proc. apklaustųjų teigė, kad nerimas dėl klimato krizės ir kylančios temperatūros šiuo metu yra vienas iš veiksnių, lemiančių kelionės planus. Pastarąją savaitę Ispanijos, Italijos ir Graikijos Vyriausybėms išleidus įspėjimus dėl sveikatos, kuriuose patariama saugotis nuo saulės, poilsiautojai bėgo iš paplūdimių ieškodami pavėsio ir oro kondicionierių, rašoma „The Guardian“.

Ispanijos Figereso mieste, esančiame šalia Prancūzijos sienos, šią savaitę buvo užfiksuota rekordinė 45 °C temperatūra, o Barselonoje ji siekė 36 °C. Graikijoje šiuo metu stebima ilgiausia šalies istorijoje karščio banga, kurios metu šalyje temperatūra siekia ir vietomis viršija 40 °C. Sicilijoje termometro stulpelis šoktelėjo iki 47,6 °C ir beveik pasiekė Europos rekordą, kuris yra 48,8 °C. Kaip ELTA jau rašė anksčiau, tiek Graikijos salose, tiek Italijos Sicilijoje šiuo metu vyksta gaisrai.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė komentuodama situaciją Lietuvoje pastebi, kad nors keliautojų srautai nepasiekė tų pačių skaičių kaip 2018 m. prieš pandemiją, tam yra objektyvios priežastys. Pasak jos, kiekvienas atostogaujantis užsienyje nors dalį atostogų praleidžia Lietuvoje: laisvą laiką leidžia prie ežero ar jūros, išbando SPA sveikatingumo programas ar aktyviai poilsiauja pėsčiųjų bei dviračių žygiuose. Specialistės teigimu, dėl sumažėjusio turistų skaičiaus kaltinti klimato kaitos padarinių dar negalima, trūksta tyrimų ir apklausų.

A. Alijošiutė-Paulauskienė: kelionių sektoriaus laukia pokyčiai

Kelionių organizatoriaus „Novaturo“ tvarumo vadovė Audronė Alijošiutė-Paulauskienė sako, kad klimato kaitos padariniai šiuo metu yra iššūkis visam turizmo sektoriui. Pasak jos, lietuvių keliavimo įpročiai kol kas nesikeičia ir poilsiautojai vis dar atostogoms renkasi šalis pietuose. Vis dėlto specialistė mano, kad pokyčiai ateityje yra neišvengiami.

„Šiuo metu susiduriame su tuo, kad reikia labai atidžiai peržiūrėti visas kryptis. Valstybės taip pat turi peržiūrėti savo sistemas: kaip jos saugos savo gyventojus, kaip padės keliaujantiems žmonėms. Kelionių agentūroms taip pat reikia peržiūrėti savo strategijas ir galimybes. Draudimo bendrovės, greičiausiai, taip pat vaidins nemenką vaidmenį, nes draudimai labai brangs visoms pusėms“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.

Pašnekovė teigė, kad klimato kaitos atžvilgiu krypčių vertinimo šiuo metu nėra, bet galimai ateityje bus naudinga tokį vertinimą turėti.

„Galime pasidaryti klasifikaciją, kad vienos šalys yra labiau veikiamos klimato kaitos, nors tam tikra prasme, ekstremaliems reiškiniams dažnėjant, visos šalys yra rizikingos. Kas galėjo pagalvoti, kad birželio mėnesį Italijoje bus potvyniai, kurie nusinešė ir keletą gyvybių? Šiuo metu ir keliautojas turėtų įsivertinti savo rizikas, nes klimato kaita tampa kasdieniniu reiškiniu, kuris gali nutikti bet kur“, – aiškina specialistė.

Iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pasiteiravus apie klimato kaitos daromus pokyčius kelionių draudimo produktuose, bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas Artūras Juodeikis teigė, kad šiuo metu nėra numatyta jokių pasikeitimų. Vis dėlto pašnekovas sako, kad šiltuose kraštuose keliautojai sunegaluoja dažniau.

„Kalbant apie kelionių kryptis, koreliacijų, susijusių su klimato kaita, nematome. 27 proc. iš visų fiksuotų žalų įvyksta Turkijoje. Ten nuvykę žmonės dažniausiai skundžiasi prasta sveikata, skrandžio problemomis, saulės smūgiu ir perkaitimu, karščiavimu, dėl ko tenka kreiptis į gydytojus, o gydymo nuostoliai dažnai viršija 1 tūkst. eurų“, – statistika dalinasi A. Juodeikis.

Sumažėjęs turizmas paveiks vietinius gyventojus

Kalbėdama apie tvarumą turizme, A. Alijošiutė-Paulauskienė atkreipia dėmesį, kad keliautojų pokyčiai gali daryti didelę įtaką kai kurių šalių socioekonomikai. Jos teigimu, kai kurių valstybių pajamos gali reikšmingai nukristi sumažėjus poilsiautojų srautams.

„Tvarumas nėra susijęs vien tik su aplinkosauginiais dalykais, turėtume labai aiškiai galvoti ir apie socioekonominę dalį. Yra valstybių, kurių vienas iš pagrindinių pragyvenimo šaltinių yra turizmas. Atsisakius tokių krypčių visame pasaulyje turizmo sektorius labai stipriai paveiktų šių vietų socioekonominę padėtį. Laukia kompleksiniai ir labai nelengvi sprendimai“, – mintimis dalinasi tvarių kelionių specialistė.

Vienas tokių pavyzdžių – itin karšti orai Ispanijoje, lėmę ilgesnius sausros laikotarpius, ypač Kosta Bravos pakrantėje Ispanijos šiaurės rytuose. Kadangi žemės ūkis konkuruoja su turizmu dėl mažėjančių vandens išteklių, apribojimai gali turėti įtakos viešbučių baseinams ir golfo aikštynams, todėl turizmas šioje vietovėje taps mažiau patrauklus.

Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos duomenimis, Ispanijos ekonomika labai priklauso nuo turizmo – šiemet jai tenka 194 mlrd. eurų, arba 14,6 proc. bendro vidaus produkto (BVP).

Poreikis tvarioms kelionėms auga pamažu

Kartu su visame pasaulyje populiarėjančiomis tvarumo tendencijomis, keičiasi ir požiūris į keliones. Pasak Ž. Gavelienės, dalis keliautojų Lietuvoje ieško išvykų į šalis, kuriose išvystyta galimybė keliauti atsakingai, aiškiai deklaruojami tvarumo aspektai ir poilsiautojų atsakomybės. Pašnekovė išskiria šiuos aspektus: tvarus ir užsieniečiams suprantamas visuomeninis transportas, aiškus restoranų pasirinkimas, kurie perka produktus iš vietinių ūkių ar lėto keliavimo kelionių organizatoriai.

Specialistė taip pat dalinasi keliomis kryptimis, kurias šiuo metu renkasi tvarumo entuziastai.

„Madeiros sala Portugalijoje yra konkurencingiausia Europoje. Jie turi gerai prižiūrimus ir atsakingai puoselėjimus žygių takus. Šveicarijoje puikiai išvystytas ir turizmui pritaikytas traukinių tinklas leidžia keliauti po šalį aplinkai draugišku būdu. Islandiją verta paminėti dėl puikios galimybės keliauti elektromobiliais. Slovėnija kasmet rengia darnumo festivalį, siekdama didelio regionų bendruomenių įsitraukimo“, – vardija Ž. Gavelienė.

Vis dėlto, tvarumo vadovės duomenimis, šiuo metu verslams dar netenka matyti aiškiai išreikštų klientų poreikių tvaresnėms kelionių kryptims.

„Žiūrint iš verslo pusės, tai gana sudėtingas dalykas: galime siūlyti visą eilę tvarių produktų, bet kas juos pirks? Galime kurti pasiūlą, bet paklausa irgi turi ateiti. Tad kol kas tokios aiškios paklausos įvardinti negaliu: neturime statistinių duomenų, nedarėme apklausų. Tokio tvaraus produkto paklausa dar turi susiformuoti Lietuvos rinkoje“, – sako A. Alijošiutė-Paulauskienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.