„Įstatymo projektas Biudžeto ir finansų komitete vis tiek turi būti svarstomas“, – LRT radijui antradienį teigė J. Razma.
„Aišku, Vyriausybės išvada finansų klausimais yra reikšmingas faktorius, bet Seime gali būti (priimami – ELTA) sprendimai, nebūtinai atitinkantys Vyriausybės poziciją. Matysime, kaip seksis diskutuoti komitete“, – teigia konservatorius.
Parlamentaras pripažįsta, kad Vyriausybės sprendimas nepritarti šiai įstatymo iniciatyvai nuliūdino.
„Teoriškai galiu suprasti, kad pavežėjų, atvykusių iš užsienio ir dirbančių su individualios veiklos pažymėjimais, skaičius nėra toks didelis, tai – keli šimtai.
Bendrame mokesčių kontekste tie keli šimtai žmonių Vyriausybei gal atrodo nereikšmingas faktorius, bet (...) mūsų nuolatiniai gyventojai kelia klausimą – kodėl dirbdami ištisus metus, gegužę deklaruojame pajamas ir mokame kelis tūkstančius eurų mokesčių, o piliečiai iš trečiųjų šalių, kurie taip maloniai įsileidžiami į mūsų darbo rinką, tuos metus padirbėja, dingsta ir jokių mokesčių nemoka“, – atkreipė dėmesį J. Razma.
„Mokesčių mokėjimas nuo minimalios algos tikrai nebūtų sudėtingas, tai yra nedidelė, konkreti suma. (…) Manau, kad tikslinga reaguoti į tą situaciją, skaidrinti tą rinką ir siekti sąžiningesnės konkurencijos“, – pažymi parlamentaras.
ELTA primena, kad Vyriausybė pirmadienį nepritarė konservatoriaus J. Razmos parengtai ir Seime svarstomai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisai, kuria siūloma, kad savarankiškai Lietuvoje dirbantys nenuolatiniai šalies gyventojai mokėtų avansinį pelno mokestį.
Finansų ministerija pažymėjo, kad avansinio mokesčio mokėjimo prievolė paveiktų iki 1 proc. individualią veiklą vykdančių asmenų, tad nebūtų proporcinga siekiamam tikslui. Taip pat, pasak ministerijos, tai galimai diskriminacinė priemonė, kadangi užsieniečiai turėtų mokėti mokestį net ir negavę pajamų, kas kelia klausimą dėl šios priemonės atitikties Europos Sąjungos teisės normoms.
