Trečiadienį mokesčių reformos klausimai bus svarstomi Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete, ketvirtadienį – Biudžeto ir finansų komitete. Po diskusijų Seimo komitetuose, diskusijos persikels į Seimo posėdžių salę.
„Atsižvelgiant į siūlomos mokesčių reformos turinį, galime aiškiai prognozuoti, kad ji turės neišvengiamos žalos Lietuvos ekonomikos vystymuisi, piliečių gerovei, investiciniam klimatui ir priešingai nei valdantieji tikisi – gali net sumažinti mokesčių įplaukas į biudžetą dėl sumažėjusių investicijų į Lietuvos ekonomiką. Todėl raginame Seimo narius nepritarti siūlomiems pakeitimams“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Mokesčių didinimas palies didelę dalį mokesčių mokėtojų
Priėmus mokesčių reformą šiuo metu Seimui komitetuose svarstyti pateikta apimtimi, pasak kreipimosi autorių, tarp kurių – autoriai, vertėjai, mokslininkai, konsultantai, IT specialistai, kurjeriai, pavežėjai, NT brokeriai, buhalteriai, notarai, advokatai, antstoliai, ūkininkai, verslininkai, kirpėjai, sportininkai, menininkai, meno atlikėjai, architektai, prekybininkai ir kt. – mokesčių didinimas paveiktų kone visus asmenis, kurie didžiąją dalį savo pajamų uždirba privačios iniciatyvos pagrindu.
Nepaisant valdančiųjų teiginių, kad mokesčių didinimas palies tik gaunančius didžiausias pajamas, skaičiuojama, kad po reformos mokesčiai augs net ir tiems, kurie individualios veiklos pagrindu neuždirba nė 24 tūkst. eurų pajamų per metus.
Pavyzdžiui, jeigu dabar individualią veiklą vykdantis asmuo per mėnesį gauna 2000 eurų pajamų (neatskaičius mokesčių ir sąnaudų), 24 000 eurų per metus, dabar jam taikomas 15,79 proc. mokestinis tarifas, t.y. 3788 eurų, o po mokesčių pakeitimų mokestinė našta bus 20,24 proc., t. y. 4857 eurų mokėtinų mokesčių.
Reforma iš esmės siekiama priartinti pajamų iš individualios veiklos apmokestinimą prie pajamų iš darbo santykių apmokestinimo, nepaisant to, kad individuali veikla yra mažiau patraukli dėl asmenų prisiimamų rizikų, patiriamų kaštų, pajamų garantijų ir kitų aspektų, todėl raštą pasirašiusiųjų organizacijų teigimu, toks siekis yra ydingas.
„Daroma didele klaida bandant individualią veiklą prilyginti darbo santykiams. Atlikėjams, autoriams, praktiškai nėra jokio kito priimtino teisinio pagrindo veikti, juk meno atlikėjas gali būti įdarbintas tik itin retais atvejais. O tuo tarpu meno atlikėjas negauna daugybės naudų, kurios gali būti teikiamos darbuotojams, o prisiimdamas reikšmingai didesnę riziką net negali atskaityti daugybės realių sąnaudų, su kuriomis susiduria“, – teigė Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA direktorė Agnė Begetė.
A. Begetės teigimu, autoriams, kurių pajamos nėra pastovios, kartais jau ir taip sudėtinga sumokėti mokesčius valstybei. Nepaisant to, mažinamas prezumpcinių sąnaudų režimo patrauklumas ir jo atsisakymas nuo 55 tūkst. eurų apsunkins autorių ir atlikėjų apskaitą.
Augs kainos vartotojams
Kurjerių ir vairuotojų asociacijos vadovo Daliaus Rudoko teigimu, mokesčių didinimas lems augančias kainas dalijimosi ekonomikoje ir didins mokesčių vengiančiųjų skaičius.
„Mokesčių didinimas reikšmingai paveiks dalijimosi ekonomikos dalyvius – tame tarpe ir vartotojus. Pabloginus mokestinę aplinką kelioms dešimtims tūkstančių pavežėjų ir kurjerių, neišvengiamai didės kainos vartotojams arba mažės pastarųjų realios pajamos. Be abejo, toks spaudimas sudarys papildomas paskatas nesąžiningiems rinkos dalyviams slėpti pajamas bei padidins konkurencinį pranašumą trumpam atvykusiems užsieniečiams, kurie Lietuvoje ir taip neketina mokėti gyventojų pajamų mokesčio“, – teigė Dalius Rudokas.
Dalijimosi ekonomika, kurioje dirbantys asmenys veikia individualios veiklos pagrindu, labiausiai pasimatys mokesčių didinimo poveikis kainomis, tačiau tokia pati įtaka kainoms tikėtina ir eilėje kitų sektorių – po reformos galime tikėtis brangsiančių teisinių, grožio ir eilės kitų paslaugų brangimo.
Pamiršti valdančiųjų pažadai
Kreipimosi autorių teigimu, mokesčių didinimas prieštarauja tiek valdančiųjų partijų rinkiminiams pažadams mokesčių nedidinti arba net juos mažinti, mokesčių sistemą pertvarkant taip, kad našta būtų perkeliama ant ekonomikai mažiausiai žalingų turto ir aplinkosaugos mokesčių, tiek Vyriausybės programai, kurioje teigiama siekti palankių mokestinių sąlygų privačiai iniciatyvai ir verslumui.
„Nuvilia ne tik tai, kad valdančiųjų pažadai netęsiami, bet ir tai, kad tokios didelės apimties reformą planuojama priimti skubos tvarka, be išsamesnių diskusijų su visuomene. Fundamentaliai reformuojant šalies mokesčių sistemą, pagrįstai tikimės, kad su mumis, mokesčių mokėtojais – tiek verslo atstovais, tiek individualia veikla užsiimančiais specialistais – būtų kalbamasi ir tariamasi. Tie, kurie dirbo šešėlyje, po reformos tikrai iš jo neišeis, o didesnius mokesčius turėsime mokėti mes, sąžiningai juos mokantys“, – sakė A. Romanovskis.
V.Janulevičius: ar verta šauti sau į koją?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pirmadienį feisbuke pabrėžė: priėmus mokesčių reformą, Lietuva turės visas galimybes smarkiai išsiskirti visame regione.
„Prastos nuotaikos iš Europos nesitraukia. Jeigu tokios energetikos kainos kaip dabar išsilaikys, prognozuojame bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimą 1 proc., tačiau jeigu energetikos kainos kils, žiema bus šalta ir augs dujų suvartojimas, tai, turint omenyje tebesitęsiančią Rusijos invaziją į Ukrainą, susitraukimas gali siekti net 3 proc. nuo BVP.
Būčiau laimingas klysti, bet LPK nariai eksportuoja 87 proc. viso Lietuvos eksporto, tad mes labai atidžiai stebime savo partnerių rodiklius, o jie itin optimistiškai nenuteikia. Greičiausiai smukimas pas mus ateis su tam tikru pavėlavimu. Ir jei valdžia sakys, kad rodikliai auga, didinkime mokesčius, tai viščiukus skaičiuosime rudenį“, – skelbė jis.
Jis priminė, kad Seimas nutarė neatostogauti ir dalį mokesčių paketo jau šią savaitę padės ant dviejų komitetų stalo.
„Ir nors į mokesčių reformą pakaišiota įvairių saldainių skirtingoms verslo grupėms, aš jau dabar matau didžiausią, mano nuomone, problemą: jei tokia mokesčių reforma praeis, tai nuo sausio mėnesio, palyginti su mūsų kaimynėmis, mes turėsime patį blogiausią investicinį klimatą.
Nes nepaisant to, kad Estijoje ir Latvijoje planuojama mokesčius šiek tiek kelti, bet toli gražu ne tiek, kiek užsimota Lietuvoje. Kapitalo apmokestinimas tarp Estijos ir Lietuvos skirsis kone 12 procentinių punktų. Estijoje GPM nuo 20 proc. augs iki 22 proc., Latvijoje – nuo 23 proc. iki 25 proc., o tuo metu Lietuvoje nuo 28 proc. augs net iki 34 proc. Bet kuris Lietuvos įmonės akcininkas turėtų suklusti šioje vietoje“, – įspėjo V.Janulevičius.
Be to, tiek Estija, tiek Latvija dar turi tikrą nulinį reinvestuojamo pelno mokestį.
„Tai ilguoju laikotarpiu mes tokius sprendimus pajusime labai skaudžiai. 62 proc. Lietuvos mokesčių sumoka stambiosios įmonės. Gal verta sustoti ir pagalvoti, ar verta šauti sau į koją?“ – rašė LPK prezidentas.
