Anot jos, Finansų ministerijos parengti mokestiniai pasiūlymai mažintų pajamų nelygybę, šalies mokesčių sistemą darytų sąžiningesne.
„Mokesčių reformos kontekste, jei imame GPM ir socialinio draudimo mokesčius, situacija gerėja 800 tūkst. žmonių. Ji į negatyviąją pusę pasikeičia individualioje veikloje apie 17,5 tūkst. asmenų, aukštų pajamų apmokestinime yra 16,5 tūkst. asmenų.
Pasvėrę visus argumentus manome, kad mūsų pasiūlytas modelis prisideda prie pajamų nelygybės mažinimo. Modelis taps sąžiningesnis, nes jis sąžiningiau paskirstys mokestinę naštą priklausomai nuo pajamų lygio, o ne dėl to kaip užsiregistruoji ir save pavadini“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) posėdyje teigė G. Skaistė, sulaukusi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narės Rimos Baškienės prašymo sureaguoti į verslo atstovų pastabas, jog mokesčių reforma didintų mokestinę naštą visiems.
Pasak ministrės, 800 tūkst. Lietuvos gyventojų arba 70 proc. visų dirbančiųjų šiuo metu uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
„Jiems apmokestinimas bus mažesnis ir, natūralu, pajamos į rankas – didesnės. Tai prisidės prie jų šeimų gerovės“, – sakė G. Skaistė.
SRDK trečiadienį pradėjo pirmąsias Seimo komitetų diskusijas dėl parlamentui pateiktos mokesčių reformos. Komiteto posėdyje išklausytas GPM įstatymo pataisų projekto pristatymas, Finansų ministerijos atstovai atsakė į Seimo narių ir socialinių partnerių klausimus.
GPM projekte siūloma peržiūrėti mokesčio tarifus ir keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas. GPM tarifą siūloma iki 2026 m. palaipsniui pakelti nuo 15 iki 20 proc.
Bendrųjų metinių gyventojo pajamų ribą, nuo kurios taikomas papildomas 7 proc. mokesčio tarifas, norima kilstelėti nuo 120 iki 180 VDU, o papildomu 5 proc. tarifu apmokestinti pajamas tarp 60 ir 120 VDU.
Anot G. Skaistės, aukščiausią GPM tarifą po reformos mokėtų 3,7 tūkst. asmenų, kurie per mėnesį uždirba apie 10 tūkst., per metus – 117 tūkst. eurų. Jos teigimu, šių prestižinių profesijų atstovai turėtų solidariau prisidėti prie valstybės biudžeto.
„3,7 tūkst. asmenų, kurie verčiasi individualia veikla ir mokės pilną tarifą, vidutinės pajamos per metus yra 117,5 tūkst. eurų. Vidutinės tokių asmenų pajamos yra apie 10 tūkst. eurų per mėnesį, jie moka 15 proc. tarifą. O darbo santykiuose šiuo metu yra 20 proc. tarifas, peržengus 60 VDU – 32 proc. tarifas. Individuali veikla neturi progresinio apmokestinimo, skirtingai nuo darbo santykių“, – dėstė ministrė.
„Žvelgiantį mažų pajamų diapazoną, atotrūkis tarp darbo santykių ir individualios veiklos yra gerokai mažesnis. Atotrūkis yra daug didesnis ten, kur pajamos yra aukštos. Tai yra tikrai prestižinės profesijos, kurios gauna dideles pajamas. Manau, kad jie turėtų sąžiningai prisidėti prie viešųjų gėrybių ir prie tų socialinių paslaugų, kurias taip pat gauna“, – kalbėjo G. Skaistė.
Ministrės teigimu, įvedus aukštų pajamų apmokestinimą biudžetas surinktų papildomus 64 mln. eurų, o visi individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai po trijų metų biudžeto pajamas didintų 112 mln. eurų.
G. Skaistė: mokesčių reforma nepakenktų Lietuvos investiciniam klimatui
Seime pradėta svarstyti mokesčių reforma nepaveiks Lietuvos galimybių pritraukti užsienio kapitalo investicijų, tikina finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Pasak jos, mokestinių pakeitimų paketu nežymiai didinamas dividendų apmokestinimas, tačiau siūloma įvesti naujų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti investicijų srautą.
„Nesutikčiau, kad Lietuva su investicijomis nieko gero nesulauks, nes mokestiniame pakete yra kiti sprendimai – Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriame yra pratęsiama investicinio projekto lengvata (kuri yra pakankamai efektyvi), taip pat momentinio turto nusidėvėjimo modelis, kuris taip pat, tikiu, prisidės tiek prie smulkaus, tiek prie stambesnio verslo vystymosi ir investicijų“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) posėdyje sakė G. Skaistė.
„Paskatos išlaikyti pinigus versle su mokestiniu paketu yra didinamos“, – pažymėjo ministrė.
SRDK trečiadienį pradėjo pirmąsias Seimo komitetų diskusijas dėl parlamentui pateiktos daug diskusijų sukėlusios mokesčių reformos. Komiteto posėdyje išklausytas reformos pristatymas, Finansų ministerijos atstovai atsakė į Seimo narių ir socialinių partnerių klausimus.
Abejones, kad priėmus mokesčių reformą smuktų Lietuvos konkurencingumas regione ir mažėtų užsienio investicijos, komiteto posėdyje išsakė Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Anot jo, kapitalo apmokestinimas Latvijoje ir Estijoje didinamas ne taip sparčiai ir yra mažesnis, tad, tikėtina, Lietuvos pramonė bus mažiau konkurencinga, įmonės gali persikelti į kaimynines šalis.
„Manau, kad kapitalo nutekėjimas visgi bus. Laikas parodys, kaip yra akivaizdžiai. Dėl investicinio kapitalo LPK su kitomis asocijuotomis struktūromis mato čia pavojų dėl investicijų būtent lietuviškos kilmės kapitalui, kuris gali keisti savo rezidentūras. Nes net ir gretimos šalys siūlo žymiai palankesnes sąlygas“, – kalbėjo V. Janulevičius.
G. Skaistė savo ruožtu patikino, jog didžiosios dalies įmonių naujas apmokestinimas nepalies. Finansų ministerija siūlo tik „šiek tiek labiau“ apmokestinti aukštas pajamas iš dividendų, tikina ji.
„Kurios išimamos iš verslo ir naudojamos asmeninėms reikmėms, išimamos dividendų pavidalu. Didžiosios dalies dividendų apmokestinimas nepalies. 96 proc. išmokamų dividendų patenka žemiau 60 vidutinių darbo užmokesčių kartelės, todėl tikrai nedidelė dalis dividendų bus apmokestinta papildomais tarifais“, – akcentavo ministrė.
„Jei verslas nori (...) ne išsiimti lėšas savo asmeniniam naudojimui – tuos didesnius dividendus – o būtent reinvestuoti tiek įmonės, tiek fizinio asmens lygmenyje, jei išsiimtų dividendus ir bendros pajamos būtų iki 100 tūkst. eurų per metus, jokio papildomo mokesčio neatsiranda“, – G. Skaistei antrino viceministrė Rūta Bilkštytė.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
