Aplenkė net Latvija
Tyrimų duomenys liudija, kad Lietuvoje ligoniams naujieji vaistai beveik nepasiekiami – su inovacijomis susijusi situacija yra labai bloga.
Per 33 nepriklausomybės metus niekad taip nebuvo, kad Latvija būtų atviresnė inovacijoms už mūsų šalį, ką jau kalbėti apie Rumuniją ar Bulgariją. O dabar taip yra.
Sunkiai sergantys žmonės išparduoda viską, ką turi, kad gautų veiksmingų, inovatyvių vaistų.
Tėvai, kai vaikus užklumpa sunkios, retos ligos, ištiesę prašančią pagalbos ranką mina takus ne tik į paramos fondus, bet beldžiasi ir į sveikatos apsaugos ministrų, kad ir kas jais būtų, duris.
Fondai padeda tiek, kiek gali, bet ministro kabinetas yra kaip garso nepraleidžianti dėžė – vizitai dažniausiai būna beviltiški.
Pasirodo, ir pati Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neturi planų, kaip situaciją pataisyti.
Prieš kelerius metus buvo įdiegta sveikatos technologijų, susijusių su vaistais, vertinimo ir valdymo sistema – perteklinė, ilgai trunkanti ir ypač brangi paraiškų inovatyviems vaistams kompensuoti vertinimo procedūra.
Ji patikėta Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT), kuri dar labiau susiaurino tą „butelio kaklą“, kuriame Lietuvoje nuolat strigdavo inovacijos.
Nustatė retą ligą
Pusryčiams – tam tikrų kruopų košė, virta augaliniame pieno pakaitale, pietums – daržovių sriuba ir vienas mėgstamiausių valgių – bulvės, vakarienei – specialūs blyneliai be baltymų ar makaronai. Užkandai – sumuštiniai su duona be glitimo.
Trejų metukų Adriana mielai sukirstų iš karto nors ir tris kiaušinius, bet nevalia. Jai retkarčiais leidžiama suvalgyti daugų daugiausia vieno kiaušinio trynį. Užtat daugumą vaisių mergaitė gali valgyti tiek, kiek širdis geidžia.
Tėvai turi griežtai prižiūrėti, ką dukrelė valgo, ir skaičiuoti kiekvieno suvalgyto maisto gramą, nes, pagal jos svorį, šiuo metu negalima viršyti 15 g baltymų per parą.
Tai dieta, kurią mergaitei primetė ypač reta liga – pirmo tipo glutaro acidurija (GA1). Adriana yra antras vaikas Lietuvoje, kuriam ji diagnozuota ir kuriam reikia specifinio maisto bei specialių jo papildų. Dėl tam tikrų genetinių pokyčių organizmas netoleruoja lizino ir hidrolizino aminorūgščių, esančių baltymuose.
Tol, kol nebuvo nustatyta diagnozė, Adrianos organizme šios rūgštys kaupėsi, jį nuodijo ir, deja, pažeidė smegenis. Tai padarė įtaką mergaitės raidai.
„Dukrelė iki šiol negali pati stovėti ir vaikščioti, išlaikyti pusiausvyros, yra nevalingų rankų ir kojų judesių. Tik prieš porą mėnesių ji sava kalba pradėjo tarti pirmuosius žodelius“, – sakė mergaitės mama Kristina.
Tad mergaitės ligos kontrolė yra glaudžiai susijusi su griežta mityba ir specialių, kol kas vienintelių sukurtų pasaulyje preparatų šiai ligai kontroliuoti vartojimu.
Kelias link diagnozės
Pirmagimė. Nuostabi mergaitė. Galima numanyti, koks buvo džiaugsmas, kai 2020-ųjų gegužės 18-ąją Kristina su vyru ant rankų paėmė naujagimę. Mergaitė augo sveika, čiūčiuojama mylinčių tėvų. Tačiau tuomet, kai mažylei suėjo keturi mėnesiai, nerimas įsismelkė į šeimą.
„Pastebėjome, kad mažylės raida tapo kiek lėtesnė nei bendraamžių. Ji vis dar negalėjo nulaikyti galvutės, vartytis“, – pratarė Kristina. Kas nutiko? Kodėl ji nestiprėja? Ieškant atsakymų į šiuos klausimus prasidėjo šeimos vizitai pas įvairius medikus.
Nuogąstavimų būta įvairių. Buvo manoma, kad tai – mišrūs raidos sutrikimai bei cerebrinis paralyžius, būta ir kitokių diagnozių. Ir tik pernai kovą, kai Adrianai buvo metukai ir 10 mėnesių, jai buvo diagnozuota itin reta genetinė liga.
„Gydytojai pasidžiaugė, kad pagaliau pavyko nustatyti priežastį ir ką būtina pakeisti. Mums buvo paaiškinta, kokia turi būti mergaitės mityba, kokios dietos teks laikytis, kokių maisto papildų ir kokio reikia specialaus preparato, kad jos organizmas gautų statybinių medžiagų.
Iš pradžių Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojai manė, kad visa tai reta liga sergančiai mažylei bus kompensuojama, bet po mėnesio ir mūsų genetikė, ir kiti medikai apstulbo sužinoję, kad jokios kompensacijos nebus – jokiam iš būtinųjų preparatų“, – pasakojo Kristina.
Pasiekė ir ministrą
Specialus baltyminis mišinys be lizino mergaitei yra kaip vaistai, bet jo nėra kompensuojamųjų vaistų sąraše. Jis kainuoja brangiai ir kartu su Adrianai reikalingais kitais preparatais tam skirtos išlaidos mėnesiui siekia 800 eurų.
Medikams patarus šeima pagalbos pradėjo ieškoti paramos fonduose, o gydytojai savo ruožtu rašė prašymus Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijai, kad būtų pagelbėta vaikui, sergančiam ypač reta liga.
„Abu su vyru ėjome pas sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį kalbėtis, prašyti, kad atsižvelgtų į mūsų prašymą, nes situacija – ypač reta. Tąkart ministras sakė, kad dirbama, jog būtų pakeisti teisės aktai, bet lėšų tokiam gydymui kompensuoti nėra. Esą ne vien nuo jo tai priklauso, nes sprendimus priima komisija.
Praėjo kone pusantrų metų, bet neatsirado jokių pokyčių. Vaistų gavome tik padedant R.Kaukėno ir „Vienybės“ paramos fondams ir aukojant neabejingiems žmonėms, o iš valstybės – jokios pagalbos. Svarstome, ar dar kartą nevertėtų nueiti pas ministrą pokalbio.
Nors fondai padeda, tai nesumažina nerimo. Gydymas nekompensuojamas, o kas bus, kai fondas nebegalės padėti?“ – nuogąstavimais pasidalino Kristina.
O kol kas ir ji pati, ir jos vyras dirba, kiek tik leidžia laikas ir jėgos. Kristina yra odontologo asistentė, ir klinika, kurioje ji dirba, nenusigręžė nuo jos rūpesčių.
„Bendradarbiai man labai padeda, sudaro pavadavimo grafikus, kai reikia su dukrele važiuoti į sanatoriją, o tai būna keliskart per metus po 2–3 savaites. Reabilitacija pagerina dukrelės būklę, kineziterapijos procedūros Vaiko raidos centre – taip pat.
Adrianos organizmas yra ypač silpnas, todėl bet koks peršalimas ar aukšta temperatūra bei šių specialių vaistų nevartojimas didina riziką patirti vadinamąją specifinę ligos krizę, kai mergytė staiga gali pamiršti visus turėtus įgūdžius.
Papildus reikia vartoti kasdien, tad R.Kaukėno paramos fondas preparatams nupirkti pernai gruodį skyrė kone 1140 eurų.
Nepavydėtina situacija
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rengia kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą. Jis, tikėtina, bus didesnis už dabartinį, bet dar nežinia, ar jame atsiras lėšų, kad sunkūs ligoniai pagaliau gautų gydymą inovatyviais vaistais ir Lietuva atsispirtų nuo dugno.
Iš esmės situacija dar nepasikeitė, nes pokyčiams sveikatos draudimo sistemoje neatsirado politinės valios.
Ligonių situacija nepavydėtina, nes statistika rodo, kad sirgti geriau gyvenant kad ir Graikijoje, bet ne Lietuvoje. Nes pagal inovatyvių vaistų pasiekiamumą 2022-aisiais iš 37 šalių mūsų šalis yra 34 pozicijoje ir aplenkia tik Serbiją, Bosniją ir Makedoniją.
Tyrimo duomenys nenuginčijami – situacija Lietuvoje yra bloga ir ji vis dar blogėja. Nėra jokio proveržio – jokio postūmio, kuris įduotų inovatyvius vaistus į rankas medikams, gydantiems ypač sunkiai sergančius žmones.
Pasaulis atviras, tad žmonės netrunka sugaudyti žinias apie medicinos ir farmacijos technologijų naujienas. Nepavydėtina situacija ir gydytojų, kurie žino, kokios inovacijos atsidūrė kolegų rankose Vakarų šalyse, bet patys jų panaudoti savo pacientams negali.
Pinigų primestos bėdos
Kaip jaučiatės, kai pacientai, ieškodami būdų, kaip gauti jiems būtinų vaistų, prašo pagalbos? Galite jiems padėti?
Šie klausimai nesutrikdė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų (LPOA) tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės. Daugiau nei du dešimtmečius ji atstovavo pacientams kaip Lietuvos diabeto asociacijos prezidentė, tad puikiai žino, kaip sunkiai inovacijos visą tą laiką skynėsi kelią į Lietuvą.
„Deja, konkrečiam žmogui padėti niekaip negalime – neturime galimybių. Mūsų misija kitokia. Pastaruoju metu LPOA tarybos nariai bent jau vėl gali dalyvauti ir vaistų kompensavimo, ir derybų dėl vaistų kainų komisijose. Esame kviečiami ir į Seimo Sveikatos reikalų komiteto, kuriame esu neetatinė ekspertė, posėdžius.
Šis komitetas su mūsų organizacija derina SAM parengtus teisės aktus. Perduodu juos nariams, o jų pastabas teikiu komitetui. Tik tiek, kad į mūsų pastabas nebūtinai atsižvelgiama“, – sakė V.Augustinienė.
Inovacijų pasiekiamumo tyrimas rodo, kad Lietuva velkasi 37 šalių uodegoje. Tai patiria ir pacientai.
„Sergu diabetu, neseniai buvo diagnozuota ir astma. Tad galiu paliudyti, kad bent jau diabetu sergantiems žmonėms šiuo metu yra visų rūšių vaistų, kokie sukurti pasaulyje.
Šiemet nuo sausio galioja naujas Cukrinio diabeto diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas, ir pagaliau gydytojai gali naujuosius vaistus skirti daug ankstesnėje ligos stadijoje. Pastarąjį sykį jis buvo keistas 2012-aisiais, nors turi būti atnaujinamas kas penkerius metus.
Endokrinologai jį laiku atnaujindavo atsižvelgdami į tarptautines rekomendacijas, bet vos tik pataisos patekdavo į SAM, jos būdavo išbraukiamos. Tad tik šiemet medikai gali laiku pradėti skirti inovatyvius vaistus“, – paaiškino V.Augustinienė.
Pasak jos, kitomis ligomis sergančius pacientus vienijančios organizacijos patiria panašių sunkumų: esti ligai gydyti skirtų inovatyvių vaistų, bet prašymai jiems kompensuoti dėl lėšų stygiaus atmetami. Dažniausiai tuo skundžiasi vėžiu sergančiųjų ir retų ligų atstovai.
„Blogai, nes PSDF biudžete per mažai pinigų. Mūsų asociacijos taryba siūlė, kaip į biudžetą pritraukti daugiau lėšų. Blogai, kad nesutvarkyti privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai. Juk tie žmonės, kurie dirba, juos moka gerokai didesnius, nei už savo draudžiamuosius moka valstybė. O juk būtent vyresniems, valstybės draudžiamiems žmonėms daugiausia prireikia gydymo išlaidų.
Siūlėme, kad pagaliau būtų sudarytos sąlygos dirbantiems žmonėms savanoriškai apsidrausti sveikatą, bet ir tai kol kas neįteisinta“, – teigė pašnekovė.
Vėžys – ne sloga
„Jeigu valstybė žmogui negali padėti, kuo gi gali padėti Gediminas? – užklausus, kaip tenka jaustis, kai pagalbos lyg išmaldos iš pacientų organizacijų ima prašyti nevilties apimti pacientai, ironijos nepagailėjo buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, dabar patarėjas sveikatos klausimais Gediminas Žižys. – Ką jau ką, bet situaciją vaistų rinkoje žinau puikiai.“
78 metų G.Žižys rėžė tiesiai. „Švelniai tariant, velkamės Europos uodegoje. Inovatyvūs vaistai mus pasiekia vėliausiai, pas mus yra ilgiausiai svarstomos jų bylos. Nors inovacijos jau būna pripažintos Europoje, pas mus vis tiek dar kartą jos tikrinamos, mokamos algos kokiai dešimčiai tai darančių žmonių“, – kalbėjo jis.
G.Žižys sako, nes žino. Daugybę metų jis vadovavo paties sukurtai Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijai, jis yra ir vienas 2012-aisiais atsiradusios POLA steigėjų, taigi turi išskirtinės patirties pacientų advokacijos srityje.
„Inovatyvių vaistų pasiekiamumo problema visiems sveikatos politikams puikiai žinoma, jos sprendimo būdai – taip pat. Bet ne man juos dabar vardinti – prieš porą mėnesių išėjau iš POLA, nebesu prezidentas. Dabar jau esu atostogautojas, noriu pailsėti.
Išėjau, bet problemos juk liko. Ir man, ir daug kam skaudu, kad net tie inovatyvūs vaistai, kurie yra kompensuojami, sunkiai pasiekiami.
Gydytojai vargsta, kol pritaiko juos vėžiu sergantiems pacientams. Jie turi eksperimentuoti, pirmiausia skirti standartinę chemoterapiją, kuri nuodija žmogų pusmetį, ir tik tada gali parinkti tinkamus vaistus. O juk galima atlikti genetinius tyrimus ir iš karto paskirti personalinį – tai yra tokį gydymą, kuris tinkamiausias.
Nors ir esu POLA patarėjas sveikatos politikos klausimais, vaistų pasiekiamumas – net ne politika. Atrandama pinigų bet kam, reikia ar nereikia jie iššvaistomi, bet ten, kur jų reikia labiausiai, nesugebama rasti. Dėl to apmaudu. Juk vėžys – ne sloga“, – kalbėjo jis.
Dar būdamas prezidentu jis yra sakęs, jog kartais net sunku suvokti, kad reikia kovoti dėl to, kas ir taip privalėjo būti ligoniams užtikrinta, prieinama, įgyvendinta.
Jei jau Lietuva priklauso Europos Sąjungai, vadinasi, ir mūsų šalies gyventojai privalo turėti tokią pat teisę ir į naujausią gydymą, ir į prevencinių programų prieinamumą, ir į inovatyvių technologijų taikymo bei reabilitacijos galimybes.
Tad kad ir kaip stengtųsi gydytojai, jie – ne burtininkai, jiems reikia technologijų, jiems reikia inovatyvių vaistų.
Regi kitokią padėtį
Ką daryti, kokių sprendimų imtis, kad inovacijų pasiekiamumas imtų gerėti? SAM, net ir regėdama, kokių bėdų prispausti žmonės ateina prašyti pagalbos, mano, kad situacija keičiasi į gera. Ar ji išties nesuvokia, kokia praraja skiria Lietuvą nuo kitų valstybių?
„Retomis ligomis sergantiems žmonėms, kaip ir onkologinių ar genetinių ligų užkluptiems ligoniams, pagelbėti yra atskiras kelias. Yra komisija, ji turi atskirą biudžetą, skiriamą iš PSDF, o jis per pastaruosius metus daugiau nei padvigubėjo. Taigi pagal finansavimą jau patenkame į išsivysčiusių šalių, kurios gali ir vienam pacientui išgydyti skirti kelis milijonus eurų, būrį.
Daug šalių nė neturi tokio pagalbos mechanizmo ir pacientai, kuriems tai nutinka, apskritai negauna jokio gydymo. Jie turi keliauti pagalbos į fondus ar tikėtis farmacijos industrijos geranoriškumo“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Anot jo, pagal kompensuojamųjų sąraše esančių vaistų pasiekiamumą Lietuva atrodo neblogai. Daugiau nei 600 rūšių vaistų padengiama visa bazinė kaina, esą tokių šalių ES ar net Skandinavijoje yra nedaug.
„Farmacijos industrijos asocijuotos struktūros kasmet atlieka tyrimą vertindamos visų naujų molekulių – rinkoje registruotų inovatyvių vaistų kompensavimą. Tačiau tyrime nėra duomenų, kiek vaistų pasiekia ligonius per retų būklių gydymo kompensacijos mechanizmą. Taigi de facto Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumas geresnis, nei rodoma tyrime.
Bet, žinoma, Lietuva – ne Vokietija, Šveicarija ar Olandija, mūsų BVP nėra toks, kad būtų galima įsileisti visas sukurtas naujas molekules, kurios kuria nedidelę pridėtinę vertę“, – savo tiesa neabejojo viceministras.
Pasak jo, tai, kiek finansiškai valstybė įstengtų įsigyti inovatyvių vaistų, sprendžiama VVKT Sveikatos technologijų vertinimo skyriuje. Jame vertinama vaistų klinikinė, pridėtinė vertė, o kartu – sveikatos ekonomikos rodikliai, tai yra kiek ligoniui paskirtas preparatas pridėtų kokybiškų gyvenimo metų.
„Pastaruosius porą metų sveikatos technologijų vertinimo procesas beveik nevyko. Jį reikėjo sukurti iš naujo, suburti klinicistus, ekonomistus, galinčius vertinti paraiškas. Buvo susidariusi 50–60 paraiškų laukimo eilė.
Nuo praėjusių metų pavyko smarkiai pasistūmėti į priekį – šiemet iki rugpjūčio yra įvertintos 33 paraiškos, 22 vaistų paraiškos buvo svarstytos kompensavimo komisijoje, 11 palaipsniui turėtų atsirasti sąraše. Per šiuos metus į kompensuojamųjų vaistų sąrašą buvo įrašytos 23 naujos vaistų grupės, trys iš jų – iš rezervinio sąrašo. Tai – gana didelis šuolis, ir manau, kad industrijos rodomas indikatorius kitąmet bus palankesnis Lietuvai“, – vylėsi A.Pečkauskas.
Ar ieškoma būdų padidinti PSDF biudžetą taip, kad ligų užkluptiems žmonėms nereikėtų prašyti ministro pagalbos? Ar reikia politinės valios, kad ir BVP sveikatos apsaugai atitektų didesnis?
„Tai – sudėtingi klausimai. Reikia bendro sutarimo ir Seimo narių, kurių rankose – įstatymai, ir Finansų ministerijos, Vyriausybės, kurie valdo biudžetą.
Dabar, kai lipama nuo krizės ant krizės, o šalia vyksta karas, prioritetai teikiami krašto apsaugai. Kalbėjimas apie mokesčių didinimą sveikatos apsaugai nėra prioritetas. Nors finansavimas, žvelgiant nuo BVP, palyginti su kitomis ES šalimis, yra nedidelis, būtinųjų vaistų prieinamumas pagal kompensavimo lygį priartina mūsų šalį arčiausiai gerovės valstybių“, – SAM mundurą gynė viceministras.
Tačiau žmonės regi visai kitokią situaciją, nei piešia valdžia. Iš jos nelaimėje jie nesulaukia jokios pagalbos, nors tol, kol ligos netrukdė dirbti, ne kuo kitu, o savo privalomojo sveikatos draudimo mokesčiais jie maitino PSDF biudžetą.
Inovacijų pasiekiamumo dar neregėti
Didžiulis, 2022-aisiais Europoje atliktas tyrimas, kurį padarė IQVIA – Tarptautinė sveikatos rinkos duomenų tyrimo bendrovė, parodė, kad Lietuva pagal inovatyvių vaistų pasiekiamumą iš 37 šalių yra 34 pozicija ir teaplenkia Serbiją, Bosnią ir Makedoniją.
Iš viso buvo surinkta informacija apie 168 inovatyvius 2018–2021 metais registruotus vaistus. Iš jų 46 buvo onkologiniai vaistai, 61 – „našlaitėlinis“ preparatas, skirtas retoms ligoms gydyti. Buvo stebimi ir 22 sudėtiniai preparatai bei 44 – retieji neonkologiniai inovatyvūs vaistai.
Pas mus buvo kompensuojamas tik 21 preparatas, pirmojoje vietoje esančioje Vokietijoje – 147.
88 proc. iš visų tirtųjų vaistų Lietuvoje nėra prieinami, 5 proc. – limituotai naudojami, 7 proc. įsigyti įmanoma tik privačiai. Dar vienas niūrus skaičius – Lietuvoje vidutinis naujųjų vaistų laukimo laikas yra 536 dienos.
Iš 46-ių 2018–2021 metais registruotu inovatyvių onkologinių vaistų Lietuvoje pasiekiami vos 4 preparatai – vos 10 proc. viso jų kiekio: tiek pat kaip ir Turkijoje bei Makedonijoje. Taigi ir čia Lietuva yra trečia nuo galo.
Iš 61 „našlaitėlinio“ preparato Lietuvoje nėra kompensuojamas nė vienas, Latvijoje, Turkijoje bei Albanijoje iš jų kompensuojama po du, Estijoje – 4, Norvegijoje – 14, Graikijoje – 24, Vokietijoje – 38. ES vidurkis – 17 vaistų.
Iš 22 sudėtinių ES patvirtintų – registruotų vaistų Lietuvoje yra pasiekiami vos 5. Tai aštunta nuo galo pozicija.
Apmaudu, nes prastesnėje ekonominėje situacijoje esanti Latvija visose pozicijose lenkia Lietuvą. Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą daug geresnė padėtis yra ne tik senosiose ES valstybėse. Ji daug geresnė Čekijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje.
