Renata Medvedeva. Būdas, kaip sustiprinti šeimą ir padidinti šeimos pajamas

Amerikos psichologų asociacijos tyrimo duomenimis, finansinės problemos ir nesutarimai dėl pinigų yra vienos iš dažniausių konflikto priežasčių šeimose. Kaip pastebi JAV įsikūręs „Skyrybų finansų analitiko institutas“, pasitaiko atvejų, kad dėl finansinių ginčų žmonės netgi skiriasi. Siekiant išvengti panašių nesutarimų, specialistai rekomenduoja pagalvoti apie finansinį šeimos planą. Tokio plano turėjimas padeda ne tik kurti tvirtesnius santykius, bet ir pasiruošti oriai senatvei. Bendrovės „Savology“ duomenimis, šeima, turinti finansinį planą, senatvei gali sukaupi net 2,5 karto daugiau pinigų nei įprasta šeima.

Bendrovės „Savology“ duomenimis, šeima, turinti finansinį planą, senatvei gali sukaupi net 2,5 karto daugiau pinigų nei įprasta šeima.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Bendrovės „Savology“ duomenimis, šeima, turinti finansinį planą, senatvei gali sukaupi net 2,5 karto daugiau pinigų nei įprasta šeima.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
R.Medvedeva.<br>Pranešimo autorių nuotr.
R.Medvedeva.<br>Pranešimo autorių nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Finansinių konsultacijų įmonės „iFuture INVESTMENTS“ vadovė Renata Medvedeva

2023-08-16 17:13, atnaujinta 2023-08-17 15:44

Gera šeimos finansinė gerovė – auganti Lietuva

Turtinga Lietuva, tai, visų pirma, – turtinga šeima, kuri sudaro visos Lietuvos ekonomikos pagrindą. Mano įsitikinimu, kai žmogus apsirūpinęs viskuo, ko jam reikia, jis maloniau elgiasi su aplinkiniais ir labiau rūpinasi gamta. Labiausiai teršiančios gamtą šalys yra būtent tos, kuriose žmonės neturi pakankamai pinigų. Juk, pavyzdžiui, sudėtinga rūpintis atliekų rūšiavimu ar tvarumu, kuomet žmogus nėra tikras dėl savo ar šeimos narių finansinės gerovės.

Tik maža dalis lietuvių žino apie investavimą

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) atliko apklausą, atskleidusią šokiruojančių detalių apie finansinį lietuvių išprusimą. Vos 21 proc. gyventojų mano turintys pakankamai žinių apie savarankišką finansų kaupimą, investavimą bei įvairius finansinius produktus. Du trečdaliai apklaustųjų pripažįsta, kad žinių apie investavimą jiems dar trūksta. Apklausos dalyvių manymu, lietuviai aktyviau rūpintųsi savo finansine ateitimi, jei turėtų daugiau žinių, o savarankiškai kaupti papildomai ir nuosekliai skatintų valstybė.

Finansų valdymas šeimoje – nuo ko pradėti

Neturintys daug žinių apie finansų valdymą ir planavimą pirmiausia turėtų vadovautis 50–30-20 formule. Ją taikant kiekvieną mėnesį pinigų neturėtų pritrūkti, o taupomoji sąskaita kasmet augtų.

Kiekvieną mėnesį 50 proc. visų šeimos pajamų reikia skirti būtinosioms išlaidoms: maistui, nuomai, paskolai, mokesčiams. 30 proc. pajamų skiriama pramogoms, pavyzdžiui, kelionėms, renginiams, vaikų ekskursijoms ar pomėgiams. Likusius 20 proc. reikėtų atidėti šeimos ateičiai arba investuoti. Mažesnes pajamas gaunančios šeimos taupymui turėtų skirti bent 10 proc. pajamų.

Finansinis šeimos planas – 5 žingsnių taisyklė

Pradėję taikyti 50–30–20 taisyklę, pereikite prie šeimos finansinio plano kūrimo, kurį sudaro penkis žingsniai:

1. Turėkite santaupų, siekiančių 3–6 mėnesių pajamų sumą.

Tam gali pasitarnauti papildoma banko sąskaita, neterminuotas indėlis ar bet koks kitas būdas, kuomet prireikus galima greitai pasiimti pinigų.

2. Apdrauskite šeimos pajamų gavėją.

Svarstydami apie šeimos maitintojo gyvybės draudimą, atsižvelkite ir palyginkite nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, kada draudimo bendrovė neišmoka pinigų už žalą. Rinkdamiesi draudimo bendrovę, pirmiausia pasitarkite su finansų konsultantu.

3. Turėkite pensijos planą.

Pirmiausia patariama „Sodros“ skaičiuoklėje išsiaiškinti, kokios yra prognozės konkretaus šeimos nario pensijai ir nusistatyti tikslus. Pagerinti rodiklius gali visiems prieinami finansiniai įrankiai: II pakopos pensijų fondas, III pakopos pensijų fondas, gyvybės draudimas, nekilnojamojo turto nuomojimas.

4. Vaiko studijų fondas.

Rekomenduojama vos gimus vaikui įsteigti jam studijų fondą. Per 18 metų, net atidedant minimalią sumą periodiškai, galima sukaupti nemažą kapitalą. Tai – ne tik finansinis produktas, tai – idėja, kaip finansiškai pasiruošti savarankiško gyvenimo pradžiai. Prie studijų fondo gali prisidėti ne tik tėvai, bet ir giminaičiai ar krikšto tėvai.

Dažnai pastebime, kad žaislų vaikai turi per daug. Daug geresnė dovana – prisidėti prie studijų fondo. Pavyzdžiui, investuojant valstybės mokamus pinigus į vaiko studijų fondą (82 eurus per mėn.), iki pilnametystės galima sukaupti apie 30 000 eurų. Tai gali būti ne tik pinigai studijoms, bet ir pradinis įnašas nuosavam būstui.

Rekomenduojamas ir investicinis gyvybės draudimas, nes tai – produktas, su kuriuo galima pasinaudoti mokesčių lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. GPM nuo įmokų, iki kol vaikui sueina 26 metai.

5. Šeimos fondas.

Pastebima tendencija, kad turtingiausios pasaulio šeimos turi įsteigusios šeimos fondus, kurie investuoja į kelias sritis. Tai:

– Investicijos ateičiai ar verslui.

Šeima turi savo fondą, iš kurio šeimos nariai gali pasiskolinti pinigų, bet turi šiuos pinigus grąžinti ir fondą auginti visą gyvenimą. Taip turtas perduodamas iš kartos į kartą. Jeigu Jūsų šeima tokio fondo neturi, būkite tuo žmogumi, kuris pakeis savo giminės finansinę padėtį ateinančioms kartoms.

– Parama pensijoje esantiems tėvams.

Dalis lėšų skiriama tėvams, kurie jau pensijoje.

– Rizikingos investicijos.

Patariama ne mažiau kaip 80 proc. turto investuoti konservatyviai: NT, žemės įsigijimas, auksas, taurieji metalai, patikimi, konservatyvūs fondai. Iki 20 proc. rekomenduojama turto investuoti rizikingai: investicijos į vieną įmonę, kriptovaliutas, įvairius didelę grąžą žadančius projektus. Atminkite, kad „Finansinės laisvės“ pažadai dažniausiai yra ne kas kita, kaip pinigų išviliojimas.

„iFuture INVESTMENTS“ duomenys rodo, kad geriau gyventi dabar ir ateityje padeda šeimos finansinio plano sudarymas bei jo laikymasis. Pajamų ir išlaidų stebėjimas leidžia planuoti, įsigyti brangesnį pirkinį ar išvykti į kelionę. Biudžeto sudarymas taip pat užkerta kelią pertekliniam išlaidavimui ir pinigų trūkumui kiekvieno mėnesio pabaigoje. Taupymas „juodai dienai“ praverčia nutikus neplanuotiems įvykiams, tarkime, netekus darbo ar sušlubavus sveikatai. Žinoma, kiekvienas ekonomistas patvirtintų, kad pinigus kaupti geriausia ne kojinėje, o juos įdarbinant. Kitaip tariant, investuojant.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.