„Ne visi individualia veikla besiverčiantys asmenys yra nežinia kokias pajamas gaunantys advokatai. Ten turime labai daug gan paprastų žmonių, kurie visuomenei duodą naudinga dalyką – jie patys sau sukuria darbo vietas. (...) Jiems apmokestinimas galėtų būti mažesnis. O visus advokatus ir kitus – jiems reikėtų priimti, kad kada pajamos viršija tam tikrą sumą, nepaisant to, jog jos iš individualios veiklos, jiems taikomi, tokiu atveju standartiniai tarifai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė A. Bartkus.
„Siūlyčiau į tai pažiūrėti plačiau ir nematyti, kad individualia veikla besiverčiantys asmenys visi yra „supermilijonieriai“ ar sukčiaujantys mokesčių klausimu asmenys“, – akcentavo jis.
Tuo tarpu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir pelno mokesčio pakeitimus A. Bartkus vertino teigiamai – pasak jo, numatyti pakeitimai yra palankūs verslui, ypatingai smulkiuoju verslu užsiimantiems žmonėms.
„Su pridėtinės vertės mokesčiu viskas yra tvarkoje, nes ten tik pakelta riba, nuo kurios reikia deklaruotis PVM mokėtojams – buvo 45 tūkst., dabar 55 tūkst. eurų, dėl to, kad infliacija buvo 20 proc., tokiu atveju normalu šią ribą pakelti. Bet valdžiai irgi reikia turėti vieną dalyką omenyje – laikas įsivesti normalias indeksavimo formules įvairioms riboms ir kasmet jas tiesiog paleisti“, – sakė ekonomistas.
„Su pelno mokesčiu pakeitimai yra netgi labai geri, nes standartinis yra 15 proc., o pas mus buvo taikomas lengvatinis – 5 proc. tarifas. (...) Dabar padarytas perėjimas nuo 5 proc. iki 15 proc., kada įmonės apyvarta nuo mažos auga ir pasiekia ribą, nuo kada jokia lengvata nebetaikoma. Viskas puikiai padaryta ir verslui yra palankus toks pasikeitimas, ypatingai mažam verslui“, – tikino jis.
Galiausiai, kalbėdamas apie gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimų dalį, ekonomistas atkreipė dėmesį, kad samdomam darbuotojui, dirbančiam labai gerai apmokamą darbą, įvedus dabar numatytus pakeitimus būtų mažesnis apmokestinimas.
„Suprantu, kad Vyriausybė nori taikyti vienodą apmokestinimą pajamoms, nesvarbu, koks būtų jų šaltinis. (...) Šiais metais, jeigu turime asmenį, kuris gauna mažiau negu 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus, jam taikomas 20 proc. GPM tarifas, virš 60 VDU uždirbantiems asmenims – už dalį kuri viršija, jiems mokamas 32 proc. GPM tarifas“, – tikino A. Bartkus.
„Nuo kitų metų iki 60 VDU taikomas standartinis 20 proc. GPM tarifas, nuo 60 iki 180 VDU – jiems bus taikomas ne 32 proc., o 25 proc. GPM tarifas, ir tik kai bus viršyta viršutinė riba, bus taikomi 32 proc. GPM tarifas. Jeigu esi samdomas darbuotojas, labai gerai apmokamas ir viršiji visas šias ribas, tau bus taikomas mažesnis apmokestinimas nei dabar egzistuoja“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.
Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus GPM modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.
Pagrindiniu įstatymų projektus svarstysiančiu komitetu patvirtintas Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, papildomais – Ekonomikos, Kaimo reikalų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Pataisos į parlamento posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
