Tuo metu Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 26 proc. nuo 63 Eur / MWh iki 79 Eur / MWh.
Penktadienį Suomijoje atsijungus „Olkiluoto-2“ branduoliniam reaktoriui, įprasti elektros importo srautai iš šiaurės Baltijos šalyse pakeisti kitais šaltiniais. Nurimus vėjams ir esant mažai vėjo jėgainių generacijai, augo šiluminių elektrinių gamyba ir importas iš Lenkijos.
„Praėjusią savaitę beveik pusiau sumažėjusią vėjo jėgainių generaciją pakeitė kiti šaltiniai. Trūkumą iš dalies padengė vietinės saulės elektrinės ir apie 50 proc. gamybą padidinusios šiluminės elektrinės. Taip pat augo tranzitiniai srautai iš Lenkijos į Latviją. Įdomu, kad didžiausi srautai iš Lenkijos per Lietuvą tekėjo savaitės pabaigoje. Tokia neįprasta situacija susidarė dėl penktadienį ryte Suomijoje sustojusio 890 MW galios „Olkiluoto-2“ branduolinio reaktoriaus. Dėl šio reikšmingo trikdžio šiaurėje, sumažėjo pigaus importo srautas iš Skandinavijos į Baltijos šalis. Jį keitė brangesnė elektros energija iš centrinės Europos.
Penktadienį atsijungė ir 274 MW galios „Auvere“ elektrinė Estijoje. Ši elektrinė pastaraisiais mėnesiais buvo dažnai remontuojama, tačiau panašu, kad problemos tęsiasi. Dėl generacijos trūkumo regione, savaitgalį Lietuvoje elektros generaciją užtikrino Elektrėnų kompleksas“, – sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko panašus, kaip ir praėjusią savaitę ir siekė 210 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 44 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 93 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai vietinė gamyba siekė 95 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės, jų gamyba augo 12 proc. nuo 27 GWh iki 30 GWh. Šiluminių elektrinių generacija augo ženkliau – apie 50 proc. nuo 19 GWh iki 29 GWh. Tačiau vėjo jėgainių gamyba sumažėjo apie 45 proc. nuo 31 GWh iki 17 GWh. Per savaitę saulės jėgainės pagamino 32 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, šiluminės elektrinės – 31 proc., vėjo jėgainės – 18 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 9 proc.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 57 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis augo 4 proc. nuo 160 GWh iki 167 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 69 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. – iš Lenkijos, o likę 5 proc. buvo importuoti per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 51 proc. nuo 29 GWh iki 43 GWh. 76 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Latviją, o likę 24 proc. eksportuoti į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 18 proc. Lenkijos kryptimi ir 52 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 100 proc. Lietuvos kryptimi.
Pirmadienio didmeninės elektros kaina – didžiausia šiemet
Pirmadienį didmeninės elektros kaina pasiekė 203,36 Eur/MWh ir tai didžiausia kaina šiais metais, pirmąkart nuo gruodžio mėnesio viršijusi 200 Eur/MWh ribą, praneša Lietuvos energetikos agentūra.
Nors rugpjūčio pradžioje buvo matomas elektros kainų kritimas, bet nuo šio mėnesio vidurio elektros kainos auga, regionui susiduriant su rekordiniais karščiais. Be to, per savaitę nuo rugpjūčio 14–20 d. pakilo visų energijos išteklių kainos: gamtinės dujos pabrango 8,6 proc., benzinas – 0,4 proc., o dyzelinas – 1,5 proc., o didmeninės elektros kaina padidėjo 80,6 procento.
Vidutinė elektros kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 116,2 Eur/MWh ir buvo 80,6 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai ji sudarė 64,3 Eur/MWh.
Elektros kainos per savaitę padidėjo visame Baltijos jūros regione. Latvijoje kainos ir toliau išliko identiškos Lietuvos kainoms – padidėjo nuo 64,3 Eur/MWh iki 116,2 Eur/MWh (80,6 proc.), Estijoje didmeninės elektros kainos kilo 24,8 proc. – nuo 63,6 Eur/MWh iki 79,4 Eur/MWh. Švedijos SE4 zonoje – iki 38,6 Eur/MWh (384,3 proc.), Suomijoje – nuo 8,2 Eur/MWh iki 62,9 Eur/MWh (668,3 proc.), Vokietijoje padidėjo 50,3 proc., iki 100,4 Eur/MWh, Lenkijoje didėjo 20,6 proc. – iki 104,2 Eur/MWh.
Tačiau nagrinėjant elektros kainas ilgesniu laikotarpiu, jos nėra drastiškai didesnės, pavyzdžiui, rugpjūčio 21 dienos didmeninės elektros kainų vidurkis yra 89,26 Eur/MWh, kai liepos viso mėnesio kaina buvo 83,84 Eur/MWh.
Nagrinėjamą savaitę Lietuva pasigamino 48 proc. visos reikalingos elektros. Bendra elektros gamyba rugpjūčio 14–20 d. padidėjo 6,3 proc., palyginti su ankstesne savaite, ir siekė 101,5 GWh.
Nacionalinė elektros gamyba augo saulės elektrinių ir šiluminių elektrinių generacijos dėka. Pastaruoju metu Lietuvoje buvo fiksuojama mažesnė elektros gamyba vėjo elektrinėse. O saulės elektrinių pajėgumai mūsų šalyje kol kas nepajėgūs stabilizuoti rinkos kainų.
Gamtinių dujų rinkoje taip pat pastebimas kainų didėjimas. TTF prekybos taške Nyderlanduose gamtinės dujos brangsta jau antrą savaitę iš eilės ir rugpjūčio 14–18 d. vidutiniškai kainavo 32,8 Eur/MWh, kai liepos 31 d. – rugpjūčio 4 d. kaina siekė 28,2 Eur/MWh. Tiesa, dujos nebrangsta taip ženkliai, kad turėtų didelės įtakos elektros rinkai. Kainų vidurkis per savaitę, palyginti su ankstesne, padidėjo 8,6 proc.
Pagal naujausius gamtinių dujų ateities sandorius, gamtinių dujų kainos ateinantiems metams prognozuojamos 3–4 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę.
Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia 91,1 procento (praėjusią savaitę buvo 89,1 proc.). ES tikslas iki lapkričio 1 d. saugyklas užpildyti iki 90 proc. lygio buvo pasiektas daugiau nei dviem mėnesiais anksčiau.
Inčukalnio dujų saugyklos užpildymo lygis šiuo metu siekia apie 78,7 proc. (buvo 75,9 proc.).
Nagrinėjamą savaitę Klaipėdos SGD terminalas veikė 83 proc. pajėgumu. Per Klaipėdos terminalą į Lietuvą importuota 504,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 521,8 GWh). 366,1 GWh šių gamtinių dujų tekėjo į Latviją (ankstesnę savaitę – 351,1 GWh).
Lietuvoje dujų suvartojimas nagrinėjamą savaitę mažėjo 4,7 proc. ir siekė 153 GWh (ankstesnę savaitę buvo 160,6 GWh).
Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje (1,55 Eur/l) ir toliau yra didesnė už dyzelino vidutinę kainą (1,47 Eur/l), tačiau šis skirtumas per savaitę dar labiau sumažėjo – iki 0,06 Eur/l.
Benzino vidutinės kainos lyginamose Baltijos jūros regiono valstybėse (Vokietijoje, Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje) per savaitę padidėjo 0,4–4,1 proc., išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina sumažėjo 0,5 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose valstybėse didėjo 1,1–6,0 proc., išskyrus Lenkiją, kur vidutinė kaina sumažėjo 0,5 proc.
