Primena: rugsėjo 1-ąją laisvas pusdienis ar laisva diena priklauso ne visiems

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pirmąją mokslo metų dieną laisvą pusdienį, per kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, turi darbuotojai, kurie neturi teisės į „tėvadienius/mamadienius“, tačiau augina vaiką iki 14 metų, besimokantį pagal priešmokyklinio, pradinio arba pagrindinio ugdymo programas.

VDI informuoja, kad pirmąją mokslo metų dieną laisvas pusdienis ar laisva diena priklauso ne visiems darbuotojams.<br>T.Bauro nuotr.
VDI informuoja, kad pirmąją mokslo metų dieną laisvas pusdienis ar laisva diena priklauso ne visiems darbuotojams.<br>T.Bauro nuotr.
I.Piličiauskaitė.<br>VDI nuotr.
I.Piličiauskaitė.<br>VDI nuotr.
VDI informuoja, kad pirmąją mokslo metų dieną laisvas pusdienis ar laisva diena priklauso ne visiems darbuotojams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
VDI informuoja, kad pirmąją mokslo metų dieną laisvas pusdienis ar laisva diena priklauso ne visiems darbuotojams.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Valstybinė darbo inspekcija (VDI)

Aug 22, 2023, 6:33 AM, atnaujinta Aug 22, 2023, 8:50 AM

Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė primena, kad tuo atveju, kai darbuotojas neturi teisės į apmokamą pusdienį, o priklausančiu „mamadieniu/tėvadienįu“ jau yra pasinaudojęs, darbo santykių šalims rekomenduojama susitarti dėl neapmokamo laisvo laiko pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 3 dalį. Be to, darbuotojo, auginančio vaiką iki 14 metų, prašymu darbdavys turi tenkinti nemokamų atostogų prašymą pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalies 1punktą.

Svarbu pastebėti, kad Darbo kodeksas nenumato „mamadienių/tėvadienių“ sumavimo tuo atveju, kai yra skirtingi „mamadienio/tėvadienio“ suteikimo pagrindai. VDI laikosi pozicijos, kad esant keliems skirtingiems pagrindams turėtų būti suteikiamas palankiausias variantas.

Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė akcentuoja, kad Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta lengvata yra nustatyta, atsižvelgiant į 8 valandų darbo dieną bei 40 valandų darbo savaitę.

Kitu atveju, jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, 20 valandų per savaitę, jam turėtų būti suteikiamas 4 valandų papildomas poilsis per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 1 valanda per savaitę), o jeigu dirbama ir pagal susitarimą dėl papildomo darbo, pavyzdžiui, 60 valandų per savaitę, tuomet darbuotojui turėtų būtų suteikiama proporcingai ilgesnė papildoma poilsio diena, t. y. 12 valandų per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 3 valandomis per savaitę).

Jeigu darbuotojas dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, jo prašymu turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti visa laisva darbo diena (pamaina), papildomą poilsio laiką sumuojant, pavyzdžiui, darbuotojai, kurie dirba 12 valandų per parą, visa laisva pamaina galėtų pasinaudoti kas 1,5 (pusantro) mėnesio, o tie, kurie dirba 24 valandas, – kas 3 mėnesius.

I. Piličiauskaitė atkreipia dėmesį, kad darbuotojams, kuriems numatytas papildomas poilsio laikas vieną kartą per tris mėnesius, bet jie dirba ilgesnėmis negu 8 darbo valandos pamainomis, pavyzdžiui, kurie dirba 12 valandų per parą, visa poilsio diena susidarytų ne per 3 mėnesius, jei darbo pamaina trunka 8 val., – per 4,5 mėn.

Plačiau apie konkrečias situacijas galite rasti čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.