Mokesčių reformoje numatytam siūlymui – kritikos strėlės: įvyko tam tikra klaida

Įvairių organizacijų atstovai kritikuoja mokesčių reformoje numatytą sprendimą atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms.

G.Skaistė.<br>V.Skaraičio, Canva nuotr.
G.Skaistė.<br>V.Skaraičio, Canva nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ignas Dobrovolskas

2023-08-23 11:50

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis tvirtina, kad reformos projekte yra supriešinti du taupymo būdai – investicinė sąskaita ir ilgalaikiai gyvybės draudimai bei trečios pakopos pensijų fondai. Jis tikino, kad LIPFA tokio sprendimo nepalaiko.

„Ką matome mokesčių reformoje: Lietuvoje norime supriešinti du taupymo, kaupimo investavimo būdus ir sakome, kad įsteigiame investicinę sąskaitą, pasivejame Latviją ir Estiją, bet tuo pačiu lengvatos, kuri orientuota į ilgalaikį kaupimą, siūlome atsisakyti. To nepalaikome“, – Seimo Biudžeto ir finansų (BFK) komiteto klausymų metu teigė T. Gudaitis.

Jam pritarė ir ekonomistas Marius Dubnikovas, kuris sprendimą „supriešinti“ investicinę sąskaitą su lengvata trečios pakopos pensijų fondų įmokoms ir ilgalaikiam gyvybės draudimui vadino klaida.

„Įvyko tam tikra klaida, nes investicinė sąskaita buvo supriešinta su trečia pakopa ir gyvybės draudimo lengvata. Investicinė sąskaita yra instrumentas, visų pirma, sprendžiantis apskaitos klausimus. (...) Ji yra sveikintina, tai turi būti sąžiningesnio mokesčių skaičiavimo ir paprastesniu instrumentu“, – sakė M. Dubnikovas.

„Lietuvoje taupymo normos yra žemumose. (...) Taupymas yra labai svarbi forma. Tiek trečia pakopa, tiek gyvybės draudimas šiuo metu aptarnauja apie 400 tūkst. žmonių, kurie šia lengvata naudojasi ir tai didžiąja dalimi žmonės, kurie negauna didelių pajamų“, – pažymėjo jis.

Sprendimą atsisakyti lengvatų trečiajai pensijų pakopai ir ilgalaikiam gyvybės draudimui kritikavo ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertė Reda Simonaitytė, akcentavusi negerėjančios demografinės situacijos Lietuvoje aspektą.

„Dažnai kartojame, kad GPM įstatymo nuostata, leidžianti atimti išlaidas įmokoms į trečios pakopos pensijų fondus ir investicinį gyvybės draudimą neturėtų būti laikoma mokestine lengvata. Tai labiau mokestinis režimas, kuris įgyvendina subsidiarumo principą, kai senatvės aprūpinimo atsakomybė padalinama tarp valstybės ir paties žmogaus“, – tvirtino R. Simonaitytė.

„Kai demografinė situacija pas mus nėra gerėjanti, tai ypač aktualu“, – pabrėžė ji.

Vis tik finansų ministrė Gintarė Skaistė akcentavo, kad beveik pusei investicinio gyvybės draudimo pirkėjų tai yra nesuprantama priemonė, o lengvatos taikymas suteikia instrumentinį pranašumą, kuriuo naudojasi brokeriai pardavimo metu.

„Vos ne pusei investicinio gyvybės draudimo pirkėjų yra nelabai suprantama, kas tai yra per produktas ir dažnai įsigyjamas jis, nors žmonėms nėra apskritai tinkamas. Pardavimo metu brokeriai akcentuoja lengvatą ir mūsų nuomone, toks lengvatos taikymas suteikia instrumentinį pranašumą tiems instrumentams, kuriems yra taikoma lengvata, tuo tarpu kiti investiciniai ir taupymo instrumentai tokių instrumentų neturi“, – teigė G. Skaistė.

Vyriausybė mokesčių reformos projekte siekia atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.

ELTA primena, kad daug diskusijų sukėlusiam mokesčių sistemos peržiūros paketui Seimas po pateikimo pritarė birželio pabaigoje.

Kritiką reformai bendru pareiškimu yra išsakiusios 54 verslo ir profesinės asociacijos. Kreipimąsi į Seimo frakcijas ir komitetus parengusios verslo struktūros ragina parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių asmenų.

Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.