„Pirmiausia, nors gal kai kam tai atrodo netikėta, bet tai duoda žmonių didesnį norą dalyvauti pensijų sistemoje, nes įsivaizduokite apsisprendimą žmogaus, kuris žino, kad į pensijų sistemą pateks kaip baudžiauninkas ir neturės galimybės iki pensijos pradžios nieko padaryti ir padėtį žmogaus, kuris žinos, kad ekstremaliu atveju vieną kartą per gyvenimą jis turės tokią galimybę – išimti ne visus, o dalį savo sukauptų pinigų“, – antradienį Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko užkardoje žurnalistams teigė G.Nausėda.
„Natūralu, kad jis turėdamas tokias garantijas jausis saugiau ir turbūt jo noras dalyvauti sistemoje bus didesnis“, – akcentavo jis.
Šalies vadovas tikino, kad žmonės elgiasi racionaliai ir jiems reikia leisti pasinaudoti opcija išsiimti dalį pinigų, susiklosčius nepaprastoms aplinkybėms. Anot jo, tokios opcijos atsiradimas nereikš, kad visi žmonės urmu pradės tą daryti.
„Gąsdina, kad bus paimtas iš karto milijardas eurų ar kažkokios kitos baisios sumos. Juk kalbame apie racionaliai besielgiančius žmones, kurie susiklosčius nepaprastoms aplinkybėms, kuomet labai reikia pinigų vieniems ar kitiems poreikiams. Jie gali pasinaudoti šia opcija, bet tai nereiškia, kad visi urmu pradės daryti tą patį, net ir tie, kuriems tokio poreikio visiškai nėra“, – sakė prezidentas.
„Juk žmonės yra protingi ir priimkime įstatymus vadovaudamiesi prielaida, kad žmonės yra protingi. Ir dažnai protingesni negu politikai“, – ironizavo jis.
Prezidentūra svarsto, kad gyventojai galėtų vieną kartą gyvenime atsiimti ketvirtadalį sukauptų pinigų. Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas yra sakęs, jog dabartinė pensijų sistema „netarnauja žmonėms“, o daugelis kaupiančiųjų įteisinus tokį pasiūlymą galėtų išsiimti apie 2–3 tūkst. eurų. Prezidentūra savo pasiūlymą ketina pateikti Seimo rudens sesijoje. Tuo metu kiti politikai yra siūlę apskritai leisti žmonėms pasiimti antroje pakopoje sukauptas lėšas be jokių apribojimų.
Lietuvos pensijų sistemą sudaro trys pakopos. Pirmoji, „Sodros“ pensija, finansuojama iš dirbančiųjų ir darbdavių sumokamų mokesčių. Antrąją pakopą, į kurią gyventojai įtraukiami automatiškai, sudaro kaupimas pensijai privačiuose fonduose, į kuriuos kas mėnesį pervedama 3 proc. atlyginimo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio siekianti valstybės paskata. Tuo metu kaupimas trečiojoje pakopoje yra savanoriškas, pinigus senatvei taupant privačiuose fonduose ar kitaip, pavyzdžiui, investuojant.