Pataisas teikusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad grąžinti iki koronaviruso pandemijos galiojusią tvarką prašė savivalda, pastebėjusi, kad pašalpų ateina prašyti ir tie asmenys, kurie turi daug nekilnojamojo turto.
Ministerijos duomenimis, dėl turto nevertinimo kompensacijų gavėjų per praėjusį šildymo sezoną padaugėjo 27 tūkst.
„Negaliu pasakyti, kiek sumažėtų kompensacijų gavėjų skaičius, tai priklausys nuo to, kiek apskritai žmonių kreipsis, nes prognozuojame, kad šildymo kainos bus mažesnės.
Bet neabejoju, kad savivaldybės kiekvieno asmens situaciją įvertins individualiai ir tiems, kurie turi tam tikro turto, pavyzdžiui, sodo namelį, sklypą ar miško gabalą, kuris negeneruoja jokių pajamų, šildymo kompensacijas irgi suteiks.
Tad skaičių nespėliosiu, šildymo sezono pabaigoje pamatysime, kiek buvo besikreipusių. O visas savivaldybes raginu kiekvieno besikreipiančio asmens situaciją vertinti individualiai“, – komentavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Vis dėlto opozicija mano, kad savivaldybės nebus pajėgios susitvarkyti su tokiu išaugusiu darbo krūviu, juolab, kad ir praėjusį šildymo sezoną buvo nemažai nesklandumų.
„Žmonių, gaunančių šildymo kompensacijas, visoje Lietuvoje išaugo tris keturis kartus, ir mes matėme, kaip savivaldybės sunkiai tvarkosi.
Kai kuriose savivaldybėse dar iki šiol nėra kompensuotas šildymas už praėjusį sezoną, o tuoj jau prasidės naujasis.
Tai jeigu visi tie 250 tūkst. gyventojų, o gal ir daugiau, nes teisę į šią kompensaciją turi, mano skaičiavimu, apie 70 proc. gyventojų, kreipsis ir turės įrodinėti, kad neturi per daug turto kompensacijai gauti, bus problematiškesnė žiema nei ta, kurią neseniai turėjome“, – teigė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.
Jei prezidentas pasirašys Seimo priimtą įstatymą, gyventojų turtas vėl bus vertinamas prieš prasidedant 2023–2024 metų šildymo sezonui.
