„Noriu atkreipti dėmesį, kad yra pozityvių ženklų. (...) Dujų kainos neturėtų stipriai šokti, nebent turėsime kokį formalų įvykį, nuo kurio nesame apsaugoti, bet tam ir reikalingas draudimas ir draudžiamas tam tikras kiekis dujų“, – antradienį žurnalistams teigė D. Kreivys.
„Ateinantis šildymo sezonas bus pigesnis mūsų gyventojams, nes ir biokuro kainos žemesnės. Vyriausybė įdėjo nemažai pastangų, kad padidinti žaliavos pasiūlą. (...) Šį sezoną mūsų gyventojai turės gerokai žemesnes kainas, turime žemesnes kainas elektros, dujų, tai tikrai žinios nėra blogos“, – pabrėžė jis.
Elektros kainų lygis geras, sugedęs kabelis Švedijoje bus sutvarkytas per savaitę
Politikas taip pat tikino, kad šiais metais elektros kainų lygis „yra geras“, o sugedusi „NordBalt“ jungtis su Švedija, dėl ko pastaruoju metu kainos šiek tiek augo, bus sutvarkyta per savaitę.
„Kainų lygis šiais metais yra geras. Nepaisant to, kad turime šiuo metu šiek tiek didesnes kainas, negu turėjome prieš mėnesį. Pats kainų dydis yra 2 kartus ir daugiau žemesnis. Taip, šiuo metu yra sugedęs kabelis Švedijos pusėje, rasta vieta, kur jis sugedęs, per savaitę tai bus sutvarkyta ir kabelis veiks toliau“, – sakė ministras.
Rugsėjo 11–17 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 12 proc. nuo 127 Eur / MWh iki 142 Eur / MWh, praneša „Litgrid“.
Latvijoje didmeninė elektros kaina kito taip pat kaip Lietuvoje. Estijoje kaina augo 10 proc. nuo 123 Eur / MWh iki 135 Eur / MWh.
Antrą savaitę taisant „NordBalt“ jungtį su Švedija, elektros gamybą Lietuvoje beveik dvigubai didino šiluminės jėgainės. Dėl aukšto dujų saugyklų užpildymo lygio Europoje, net ir be pigios energijos iš Švedijos, didmeninės elektros kainos kilo nežymiai.
Nors Baltijos šalyse pastarosiomis savaitėmis daug gamina brangesnės šiluminės elektrinės, elektros kainos išlieka pakankamai stabilios. Tai lemia Europos gamtinių dujų saugyklos, kurių užpildymas iki 94 proc. išlaiko stabilias dujų kainas. Prie to prisideda ir Latvijos Inčukalnio požeminė dujų saugykla, kuri užpildyta daugiau nei 80 procentų.
D. Kreivys: biokuro kaina bus 30 proc. mažesnė
D.Kreivys tvirtina, kad šildymo sezonas bus vidutiniškai 20 proc. pigesnis, taip pat biokuro kaina bus 30 proc. mažesnė.
„Noriu pasidžiaugti, kad biokuro kaina šį šildymo sezoną bus 30 proc. mažesnė. Šį pokytį lėmė tendencijos energetikos rinkoje, taip pat noriu pabrėžti, kad Vyriausybė aktyviai dirbo didinant vietinio biokuro pasiūlą ir skatino šilumos gamintojus išnaudoti miško kirtimo atliekas gamyboje. (...)Tų atliekų deginimo virš 30 proc. yra įpareigojimas įrašytas įstatyme“, – antradienį Seime Vyriausybės pusvalandžio metu teigė D. Kreivys.
„Taip pat iškeltos užduotys miškų urėdijai, kuri reikšmingai padidino miško atliekų kiekį ir biokuro žaliavos tiekimą rinkai. Taip pat sudaryta galimybė, nors ja nėra dar naudojamasi, importuoti biokurą šilumos gamybai iš kitų Europos Sąjungos šalių, iš dalies subsidijuojant pristatymo kainą“, – tikino jis.
Ministras tikino, kad šiuo metu trumpalaikių biokuro sandorių kaina yra 19,68 eurai už megavatvalandę (EUR/MWh), o tai yra 60 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tuo tarpu šildymo reguliatoriaus kaina, anot jo, turėtų būti nustatyta apie 7,44 centus už kilovatvalandę (ct/kWh).
„Šį šildymo sezoną biokuro kainos vidurkis formuojasi 28 eurų už EUR/MWh lygyje arba 31 proc. pigiau negu praeitais metais“, – sakė politikas.
„Šildymo sezonas bus vidutiniškai 20 proc. pigesnis, tai lems sumažėjusi biokuro, dujų kaina ir biokuro pasiūla. Reguliatoriaus kainą planuojame nustatyti apie 7,44 (ct už kilovatvalandę) , Lietuvos energetikos agentūra prognozuoja tarp 6–7 ct už kilovatvalandę“, – tvirtino jis.
Skaičiuojant, kad šildymo kainos šį šaltąjį sezoną bus mažesnės, Seimas praeitą savaitę priėmė Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas, kuriomis numatyta nustatyti, kad nuo 2023 m. rugsėjo 1 d., skiriant piniginę socialinę paramą, vėl būtų pradedamas vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas.
Priimto įstatymo nuostatos per 2023–2024 metų šildymo sezoną, nevertinant valstybės remiamų pajamų dydžio indeksavimo, turėtų leisti sutaupyti apie 16 mln. eurų savivaldybių biudžetų lėšų.
