Už siūlymą balsavo 52, prieš 41, susilaikė 19 parlamentarų. Projektas grąžintas tobulinti.
Įstatymo iniciatorius „darbietis“ Vytautas Gapšys akcentavo, kad pagalba yra būtina šimtams tūkstančių žmonių, kurie nukentėjo dėl kylančių palūkanų normų.
„Šeimos, žmonės, keli šimtai tūkstančių Lietuvos piliečių, kurie yra paėmę būsto paskolas, šiandien laukia mūsų žingsnių, valdžios atstovų požiūrio į juos ir į jų susidariusią situaciją. (...) 30 proc. euro zonos šalių turi nefiksuotas palūkanas, 30 proc. žmonių, kurie ėmė paskolas Europos Sąjungoje, turi nefiksuotas palūkanas – Lietuvoje tokių praktiškai 100 proc.“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė V. Gapšys.
Įstatymo projektą palaikęs Liberalų sąjūdžio frakcijas atstovas Andrius Bagdonas akcentavo, kad rekordiško Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų normų kilimo niekas negalėjo prognozuoti.
„ECB rekordiškai didinant bazines palūkanų normas, smarkiai išaugo palūkanos už būsto paskolas, kurios daliai gyventojų tampa nepakeliama našta. Dėl drastiško palūkanų kėlimo bankai augina savo pelnus, kurie šiemet planuojama sieks beveik 1 mlrd. eurų daugiau nei praėjusiais metais“, – sakė A. Bagdonas.
Tuo tarpu siūlymui nepritarusi premjerė Ingrida Šimonytė akcentavo, kad po 2008 m. pasaulinės finansų krizės, prieš suteikiant kreditą žmogui priimti skolinimosi nuostatai įpareigoja banką patikrinti, ar paskolą imantis asmuo galės atlaikyti palūkanų normų šoką.
„Po praėjusios krizės 2008–2009 m. nutiko daug dalykų, buvo priimti atsakingo skolinimosi nuostatai, kurie prieš suteikiant kreditą žmogui įpareigoja bankui patikrinti, ar žmogus, šeima galės atlaikyti palūkanų normų šoką. Šis patikrinimas yra privalomas ir turi būti užtikrinta, kad net palūkanų normoms labai sukilus, skolos aptarnavimo išlaidos šeimos biudžete neviršytų tam tikrų nustatytų limitų“, – tvirtino I. Šimonytė.
G. Nausėda: GPM lengvatos už būsto paskolas gali būti svarstomos, tačiau sistemiškai
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad siūlymas taikyti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas už būsto paskolas gali būti svarstomas, tačiau tai turi būti daroma sistemiškai. Jis ragina žiūrėti į klausimą plačiau bei siūlo atsižvelgti į Prezidentūros siūlomą šeimos mokesčio lengvatą.
„Siūlome į šį dalyką žiūrėti plačiau. Yra mano iniciatyva dėl šeimos lengvatų, mokesčių lengvatų, papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio už šeimoje auginamus vaikus. Būsto lengvata galėtų būti svarstoma, tačiau sistemiškai“, – ketvirtadienį Molėtuose žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Niekas neneigia, kad tam tikrų papildomų iššūkių, susijusių su infliacija ir palūkanų normomis, mūsų žmonėms kyla. Todėl mūsų iniciatyvą teiksime Seimui ir tikimės palankaus požiūrio į ją, – viltį išreiškė šalies vadovas.
Pataisų iniciatoriai tvirtino, kad priėmus šį sprendimą būtų sumažinta apmokestinamų pajamų suma bei sušvelnintas išaugusių paskolų palūkanų poveikis namų ūkiams.
GPM įstatyme buvo numatyta, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo 2023 m. finansų įstaigai sumokėtos palūkanos už vieną paimtą kreditą vienam Lietuvos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanos už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą.
ELTA primena, kad ECB valdančioji taryba rugsėjo viduryje nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Tai buvo jau dešimtas padidinimas iš eilės.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo padidintos atitinkamai iki 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB vadovė Christine Lagarde teigė, kad kol kas dar per anksti sakyti, ar jau buvo pasiektas palūkanų normų pikas.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikisi, kad ECB palūkanų normas padidinio paskutinį kartą. Pasak jo, ši priemonė kol kas yra reikalinga, norint kovoti su aukšta infliacija.
