Nepaisant to, LEA duomenimis, ši kaina išliko mažesnė, nei buvo pernai tuo pačiu metu ir antrąkart šiais metais, kaip ir liepos mėnesį, buvo mažesnė nei 2021 m. Įvardijama, kad kainų augimui įtakos turėjo elektros perdavimo tarp Lietuvos ir Švedijos jungties „NordBalt“ remontas.
Kaip nurodo LEA, rugsėjį vėjo elektrinėse pagaminta beveik 175 GWh elektros energijos, tai patenkino beveik penktadalį Lietuvos nacionalinio elektros energijos vartojimo. Vėjo elektrinės rugsėjį buvo pats svarbiausias elektros energijos tiekimo šaltinis – patiekta daugiau elektros energijos nei importuota per konkrečias jungtis.
Kadangi dalį rugsėjo neveikė elektros perdavimo jungtis „NordBalt“, stipriai krito komerciniai elektros srautai tarp Lietuvos ir Švedijos SE 4 zonos: rugpjūtį iš Švedijos importuota 46,6 proc. mūsų šalies suvartotos elektros energijos, rugsėjo mėnesį – tik 15,7 proc.
Nacionalinis elektros energijos vartojimas ir toliau išlieka vienas mažiausių per pastaruosius kelerius metus. Rugsėjį elektros vartojimas atitiko šiltojo sezono vartojimo lygį ir išliko žemesnio lygio nei šaltojo sezono vidutinis suvartojimas.
Tuo metu gamtinių dujų kaina rugsėjo mėnesį TTF prekybos taške Nyderlanduose, palyginti su rugpjūčio mėnesiu, šiek tiek kilo ir pasiekė vidutinę 35,7 euro/MWh kainą. Rugpjūtį dujos kainavo 32,2 eurp/MWh. Pagal naujausius gamtinių dujų ateities sandorius, gamtinių dujų kaina metų pabaigoje prognozuojama apie 50 eurų/MWh.
Rugsėjo mėnesį Klaipėdos SGD terminalas dėl planinių remonto darbų veikė kiek daugiau nei 65,5 proc. pajėgumu, Baltijos šalių rinkai patiekta 2,4 TWh gamtinių dujų. Lietuvoje rugsėjo mėnesį suvartota 19,2 proc. daugiau gamtinių dujų nei rugpjūtį. Tam įtakos turėjo Elektrėnų komplekso 9-ojo bloko (KBC) veikla bei mėnesio pabaigoje pradėjęs veikti trąšų gamintojos AB „Achema“ antrasis cechas.
