Protu sunku suvokti: dažnas lietuvis per mėnesį turi išgyventi su 200 eurų

Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas skelbia, kad Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Pažeidžiamiausia grupė – pensininkai ir turintys negalią, kurie neretai turi išgyventi vos už 200 eurų per mėnesį.

Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas.<br>Stop kadras
Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas.<br>Stop kadras
Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas.<br>Stop kadras
Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas.<br>Stop kadras
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2023-10-22 15:01

Lietuva smarkiai atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Visgi, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, biudžete numatyta tiek socialinių išmokų, tiek minimalios algos ir pensijos didinimas. Žemiau skurdo ribos Lietuvoje gyvena daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Lietuva atsilieka

„Gyventi yra sunku ir yra labai blogai. Švietimas žlunga, medicina žlunga, kainos beprotiškos, dabar dar nekilnojamojo turto mokestis“, – piktinosi viena praeivių.

„Daug dirbam, gaunam tuos atlyginimus, tikrai nebadaujam, bet tu nieko daugiau negali. Sumoki mokesčius, išleidi kam reikia ir nespėja atlyginimas augti“, – pasakojo kita kalbinta moteris.

„Žmonės visą gyvenimą mokėjo mokesčius, mokėjo sveikatos mokesčius, visus būtinus mokesčius. Galiausiai negali ne tik prasimaitint, bet ir gauti medicinos paslaugų, kultūrinių, paslaugų. Jau nekalbu apie kultūrinius, bet regionuose tai yra visiška atskirtis“, – komentavo Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis.

Pernai skurdo rizikos riba siekė 510 eurų per mėnesį asmeniui. Pagal šį rodiklį Lietuva ES yra penkta nuo pabaigos. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė apgailestauja, kad skurdo rizikos lygis beveik nesikeičia jau beveik 20 metų.

„Kas penktas Lietuvos gyventojas deja susiduria su skurdo rizika ir šiuo metu irgi matom, kad skurdo rizikoje gyvena 20,9 proc. Lietuvos gyventojų“, – dėstė ji.

Vertinant pajamų nelygybę, Lietuva atsilieka dar labiau. Pajamų lygis tarp penktadalio turtingiausių ir tokios pat dalies skurdžiausių žmonių pernai skyrėsi beveik pusseptinto karto.

Pasak A.Adomavičienės, Lietuvos situacija panaši į Bulgarijos ar Rumunijos.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus atkreipė dėmesį, kad yra ir kuo pasidžiaugti. Anot jo, vaikų skurdas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES.

Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitąmet didės 65 eurais. Minimali alga neatskaičius mokesčių kils 84 eurais. Prognozuojama, kad skurdo rizikos lygis šiais metais turėtų mažėti vienu procentiniu punktu.

Viceministro manymu, skurdo lygis šalyje turėtų stabilizuotis ir kitais metais nebedidėti.

Nacionaliniame pažangos plane siekiama, kad iki 2025 m. skurdo rizikos lygis sumažėtų iki 17 proc., o 2030 m. siektų 14 proc. A.Adomavičienės pastebėjimu, biudžeto išlaidos socialinei apsaugai – per mažos, todėl abejoja, ar pavyks pakankamai sumažinti skurdą.

Kitų metų biudžete socialinei apsaugai numatyta daugiau nei 9 mlrd. eurų.

A. Bartkus: ekonomikos augimas skurdo problemos Lietuvoje neišspręs

Vilniaus universiteto (VU) docentas Algirdas Bartkus sako, kad ekonomikos augimas skurdo problemos Lietuvoje neišspręs. Pirmiausia, pasak jo, reikia atskirti santykinio skurdo ir absoliutaus skurdo lygio sąvokas, rašo Elta.

„Absoliutus skurdo lygis tai jau yra tikrai superdidelė problema, kai žmonės paprasčiausiai nesuduria galo su galu ir nepatenkina savo bazinių poreikių“, – LRT televizijai teigė A. Bartkus.

„Nėra taip, kad santykinis skurdo lygis pas mus visada būtų 20 proc. Yra buvę, pavyzdžiui, 2013–2014 m. 20 proc., paskui šiek tiek kilo 22 proc. link, dabar vėl šiek tiek smukęs prie tų pačių 20 proc. Vadinasi, kad mes svyruojame savotiškai apie 20 proc.“ – pridūrė jis.

Pasak ekonomisto, pagrindinė priežastis, kodėl skurdo lygis daugelį metų išlieka panašus, yra nesikeičiantis struktūrinis užimtumas.

„Pajamos auga daugmaž tolygiai visoms profesijoms, visoms jų kategorijoms: ar žemiausios kategorijos darbuotojams, ar vidutinės, ar aukščiausios kategorijos darbuotojams. Ir šitas darbuotojų skaičius irgi tolygiai auga. Jeigu mes turime užimtumo prieaugį, jis fiksuojamos visose šitose kategorijose. Jeigu nuosmukį – irgi tolygiai visose kategorijose“, – aiškino VU docentas.

A. Bartkaus teigimu, jeigu struktūrinių užimtumo pasikeitimų nebus, ekonomikos augimas skurdo problemos neišspręs.

„Turėtų šiek tiek mažiau likti tos žemo produktyvumo darbo jėgos ir tų pozicijų, kurios yra susiję su, tarkim, vinių, varžtų ir visokių kitokių labai paprastų prekių gamyba, ir po truputį daugėti aukštesnę pridedamąją vertę kuriančių darbuotojų. (...) Čia augimas išspręstų skurdo problemą, bet nėra taip, kad valdžia sėdės, lauks, verslas pats susikurs tą augimą. Tą verslą kartais reikia pritraukti“, – akcentavo ekonomistas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar Lietuvos ekonomika kyla iš duobės?