Jis atkreipė dėmesį, kad palūkanų normų pokyčiai ekonomiką veikia ne iš karto. „Buvusių palūkanų didinimo poveikis dar iki galo nepasimatė euro zonos ekonomikoje, todėl iš tiesų verta palaukti ir įvertinti palūkanų poveikį“, – dėstė jis.
Ekonomisto įvertinti išankstiniai indikatoriai rodo – infliacija euro zonoje artimiausiu metu turėtų sulėtėti.
„Pavyzdžiui, rugsėjį Vokietijos pramonės produkcijos kainos nukrito beveik 15 proc., didžiausias kritimas nuo 1949 m.
Tai – geras išankstinis indikatorius, kuris rodo, kad netrukus infliacija euro zonoje gali priartėti prie 2 proc. tikslo. Panašu, kad infliacija euro zonoje pasieks 2 proc. tikslą greičiau nei JAV“, – tęsė apžvalgą A.Izgorodinas.
„Palūkanų didinimo poveikis atskiriems euro zonos valstybių sektoriams ir rizika, kad ECB persistengs ir „perlauš“ euro zonos ekonomiką.
Šią riziką gerai atspindi Vokietijos statybų sektoriaus būklė. Rugsėjį 40 proc. Europos Komisijos apklaustų Vokietijos statybų bendrovių skundėsi paklausos trūkumu, daugiau nei pasaulio finansų krizės metu (35 proc.). Tam įtakos turėjo pakilusios palūkanos“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, net jei infliacija euro zonoje sumažės iki 2 proc., tai dar nereiškia, kad ECB iš karto imsis mažinti palūkanas. Bus norima įsitikint, kad infliacija tikrai sulėtėjo.
„Pats ECB 2024 m. žada 3 proc. infliaciją euro zonoje, ir ši prognozė savaime užriša rankas ECB greitai imtis palūkanų mažinimo. Todėl kurį laiką euro zonos ekonomika funkcionuos dabartinių aukštų palūkanų aplinkoje.
Tačiau tai, tikėtina, yra euro zonos bazinių palūkanų pikas, nuo dabartinio lygio bazinės palūkanos euro zonoje nebedidės“, – prognozavo A.Izgorodinas.
