Kaip keisis atliekų rūšiavimas Vilniuje, kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“, kurioje dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Adomas Bužinskas ir Vilniaus tarybos narys Artūras Zuokas.
Pastarasis sprendimą, prie kurio teks taikytis vilniečiams, kritikavo. Politikas atkreipė dėmesį, kad nuo kitų metų sostinės gyventojams mišrių atliekų surinkimas brangs 7 proc., dar po metų – 4 proc.
„Miestiečiai gauna brangią dovanėlę, o kartu – labai keistą sprendimą: šiandien maisto atliekas dėdavote į bet kokį jau panaudotą maišelį, jį mesdavote į mišrių atliekų konteinerį, kuris išvežamas į rūšiavimo fabriką. Jame atskiriamos naudingos atliekos, o maisto atliekos išdžiovinamos ir sudeginamos Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje gaminant šilumą.
Nuo kitų metų tą patį galėsite daryti tik maisto atliekas sumetę į oranžinį maišelį, kurį turėsite pasiimti iš seniūnijos ar dar iš kur.
Visa tai kvepia dideliu absurdu, nevertingu pinigų panaudojimu ir vilniečių įtraukimu į visai beprasmį darbą. Be to, tam gamins naujus maišelius ir didins plastiko kiekį. Nesuprantamas sprendimas, tačiau valdančioji dauguma tam pritarė“, – laidoje kalbėjo A.Zuokas.
Tuo tarpu A.Bužinskas aiškino, kad imtis tokių pokyčių tenka dėl europinių direktyvų ir nacionalinių įstatymų, kurie įpareigoja nuo 2024 m. sausio atskirai rinkti maisto atliekas.
„Jau namuose svarbu atskirti susidarančių atliekų srautą, – minėjo jis. – Pirmiausia savivaldybė gyventojams išdalins mažas konteinerines talpas. Atskiri maišeliai reikalingi tam, kad į mechaninį biologinį apdorojimo įrenginį atvežtas atliekas sistema galėtų atskirti ir maistas neužterštų kito mišraus komunalinio srauto. Iš taip surinkto maisto bus galima gaminti biodujas, jį panaudoti elektrai gaminti“.
A.Bužinskas kalbėjo apie tai, jog ateityje norėtųsi maisto atliekas rinkti į atskirus komunalinių atliekų konteinerius. Tačiau, politiko teigimu, nesinori imtis didelės pertvarkos iš karto. Esą pirmiausia siekiama sukurti įprotį, kad žmonės pradėtų atskirai rinkti maisto atliekas.
„Jei viską pradėtume daryti nuo nulio ir teiktume atskirą maisto atliekų išvežimo paslaugą, atliekų išvežimas vilniečiams galėtų brangti 40–50 proc.“, – skaičiavo savivaldybės administracijos vadovas ir pridūrė, kad dabar planuojamas 7 proc. pabrangimas reiškia 1–2 eurus per metus.
Tačiau tokie argumentai neįtikino A.Zuoko.
„Suprantu, kad ir Briuselyje, ir Lietuvoje yra aibė biurokratų, kurie iš neturėjimo ką veikti sukuria dirbtinį rūpestį gamtos apsauga. Savivaldybės gali turėti ir savo poziciją, jei norėtų ginti logiką, – kalbėjo A.Zuokas. – Vilnius kaip pažangus miestas turėtų turėti argumentų paaiškinti ir Aplinkos ministerijai, kad nereikalautų dalykų, kurie neturi jokios prasmės ir kurie tėra apsimestinis rūpestis gamta“.
Laidos dalyvis pabrėžė, kad Vilniaus buitinis atliekų rūšiavimo fabrikas – vienas modernesnių Europoje: jis automatiškai atskiria, ką reikia.
„Čia biurokratų ir interesų grupių, kurios norėtų pardavinėti maišelius, kurti naujus konteinerius ar pan., iniciatyva. Priminsiu, kad dar praėjusioje kadencijoje Remigijus Šimašius nupirko papildomus 250 konteinerių, kurie turėtų atsirasti šalia dabar esančių pusiau įkastų konteinerių. Į juos turėtume mesti maistą, tačiau jie iki šiol nėra panaudoti. Matyt, suprato nupirkę, kad konteinerius pastačius toje vietoje bus smarvė, didės priežiūros sąnaudos.
Valdžios vykdomi sprendimai brangūs, neracionalūs ir visai beprasmiai“, – kalbėjo Vilniaus miesto tarybos narys.
Tačiau A.Bužinskas tvirtino, kad perėjus prie naujos tvarkos maistas nebus deginamas kaip iki šiol – jis renkamas tam, kad būtų atskirai panaudojamas žiedinės ekonomikos cikle. „Lygiai kaip „Vilniaus vandenys“ 25 proc. elektros poreikio pasigamina iš biodujų, taip ir moderniame įrenginyje, apie kurį kalba A.Zuokas, galėsime gaminti biodujas“, – sakė laidos pašnekovas.
Jis pridūrė: kuo daugiau atliekų miestiečiai išrūšiuos, tuo mažiau mokės už mišrių atliekų išvežimą. O pradėjusi nuo oranžinių maišelių maisto atliekoms miesto valdžia tikisi suskurti įprotį.
Kol kas vis dar išrūšiuojama apie 10 proc. atliekų iš mišraus atliekų srauto. Tai, miesto administracijos vadovo vertinimu, nemažas procentas.
Už tai A.Zuokas siūlo kitaip spręsti problemą: „Verčiau aiškinkite: atskirkite maisto atliekas į panaudotus maišelius, jas gerai supakuokite ir meskite į tą patį mišrių atliekų konteinerį. Rezultatas gi tas pats. Tam nereik įvesti naujos spalvos maišelių, dalinimo sistemos ir daugelio kitų dalykų, kurie vilniečiams paslaugą pabrangina 7 proc.“.
