Prekybininkai savaitę intensyviai medžios pirkėjus: prasideda Juodoji savaitė

Juodasis penktadienis daugeliui pirkėjų tampa puikia galimybe atsisakyti papildomų išlaidų ir padidinti santaupų atsargas. Tačiau pastebima, jog prekybininkams stengiantis atliepti vartotojų poreikį taupyti, Juodasis penktadienis tampa Juodąja savaite. Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pasakojo „NielsenIQ“ skyriaus vadovė Edita Asakavičienė.

Pastebima, jog prekybininkams stengiantis atliepti vartotojų poreikį taupyti, Juodasis penktadienis tampa Juodąja savaite.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pastebima, jog prekybininkams stengiantis atliepti vartotojų poreikį taupyti, Juodasis penktadienis tampa Juodąja savaite.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 17, 2023, 9:36 AM, atnaujinta Nov 17, 2023, 9:37 AM

Nors Juodasis penktadienis šiemet bus lapkričio 24 dieną, kai kurie prekybininkai akcijas skelbia ir jau nuo šio penktadienio. 

Prekybininkai prisitaiko prie pirkėjų

Pasak E. Asakavičienės, dėl aukštos infliacijos vartotojai išgyvena sunkius laikus, todėl tapo daug atidesni taupymo ir finansų planavimo klausimu. Dabar vartotojai yra linkę labiau apgalvoti savo pirkinius, lyginti parduotuvėse siūlomas kainas.

„Kadangi jie pradeda galvoti anksčiau, kas atsitinka – prekybininkai prisitaiko. Parduotuvės nenori praleisti galimybės atliepti vartotojų poreikius, todėl (akcijų) pasiūlymai išilgėja“,– teigė „NielsenIQ“ skyriaus vadovė.

Teigiama, jog ir elektroninės prekybos duomenys rodo, kad didžiosiose Europos šalyse ilgėja laikotarpis, kai yra taikomos akcijos. Todėl Juodąjį penktadienį jau galima vadinti Juodąja savaite.

„Jeigu mes žiūrime į Juodojo penktadienio pardavimus didžiosiose Europos šalyse, pagrindinę pardavimų dalį per Juodąjį penktadienį elektroninėje prekyboje sudaro elektronikos prekės, kosmetikos prekės, rūbai arba namų buitinė technika“,– įvardijo E. Asakavičienė.

Pastebima, jog viena iš pagrindinių taupymo taktikų ir yra pirkinių įsigijimas akcijų metu. Pastaroji taktika neretai ir pasiteisina, mat, yra vartotojų, kuriems pavyksta išleisti mažiau, nei planuota.

Šį reiškinį, anot E. Asakavičienės, nulemia ir trečius metus iš eilės į Kalėdas besikeičiantis požiūris – į šią žiemos šventę žmonės žiūri taupiau, tad prieš šventes skelbiamos akcijos pirkėjams tampa dar palankesnės.

„Tie sunkūs laikai mus kažko išmoko, tikrai. Ieškoti tų galimybių“,– pastebėjo „NielsenIQ“ skyriaus vadovė.

Ar žmonės apsiperka tik elektroninėse parduotuvėse?

Nors ir būtų galima teigti, jog Juodąjį penktadienį išrado elektroninė prekyba, pastebima, jog žmonės nėra linkę apsipirkti tik internetu – pirkėjams vis dar svarbu prekę pamatyti gyvai.

O Lietuvos elektroninei prekybai atsiranda ir papildoma kliūtis – konkurencija pasauliniame lygmenyje.

„Aš manyčiau, kad mes nebegalime lyginti Juodojo penktadienio Lietuvoje ir pasaulyje, nes, visgi, pristatymas Europoje yra pakankamai lankstus. Ar tu, pavyzdžiui, kosmetikos prekes perki Lietuvoje, ar iš Vokietijos – tie pristatymo terminai yra tik keletos dienų skirtumu“,– pastebėjo E. Asakavičienė.

Žmonės stengiasi pirkti tai, ką tikrai sunaudos

Analizuodama prekybininkų prekybos apimčių tendencijas, E. Asakavičienė sako, kad šių metų trečiąjį ketvirtį, lyginant su metais prieš tai, greitojo apyvartumo prekių apimtys nedidėjo – kiekis išlieka stabilus.

„Greitojo apyvartumo prekės – tai, ką mes perkame kiekvieną mėnesį arba savaitę. Tai, kas susivartoja greitai. Tai nėra didieji pirkiniai, tai nėra buitinė technika, tai nėra elektronikos prekės. Tai yra maistas, kosmetika ir visa šita dalis“,– paaiškino „NielsenIQ“ skyriaus vadovė.

O tai, kad prekių apimtys išlieka stabilios, esą atsispindi ir vartotojų elgsenoje – jie nebenori pirkti vardan to, kad pirkti. Jie nori pirkti tai, ką tikrai sunaudos.

„Ir mes turime globaliu mastu 55 proc. žmonių, kurie sako – aš tikrai noriu pirkti tik tai, ko man reikia.

Ir tai yra pakankamai nauja tema, nes mes tikrai turėjome tą, jeigu žiūrime penkmetį atgal, vartojimo augimą. O dabar mes svarstome, ko mums tikrai reikia? Nes kišenė yra ta pati, biudžetas yra tas pats, viskas pabrango, mes turime išsidalinti“,– teigė E. Asakavičienė.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar dirbtinis intelektas kelia pavojų visuomenei?