Psichologė išaiškino, kaip gyventojai pasitinka šildymo sezoną: tai veikia ir emocinę sveikatą

Prasidėjęs šildymo sezonas ir vėl skatina žmones nerimauti, o lyginant kainas su pernykštėmis daugelis pastebi menką sąskaitos augimą. Vis dėlto stebint istorinius duomenis matyti, kad šildymo sąskaitos nėra nuolat augančios: jos tai didėja, tai krenta. Tad kaip atrodė šildymo kainos per pastaruosius dešimt metų ir kodėl esame linkę pastebėti tik augimą, bet nesidžiaugti kainų kritimu?

Prasidėjęs šildymo sezonas ir vėl skatina žmones nerimauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Prasidėjęs šildymo sezonas ir vėl skatina žmones nerimauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Prasidėjęs šildymo sezonas ir vėl skatina žmones nerimauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Prasidėjęs šildymo sezonas ir vėl skatina žmones nerimauti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 19, 2023, 4:25 PM

Istoriniai duomenys įrodo: šildymo kainos nešauna kaip raketa į viršų nuolat

Analizuojant 2019–2022 m. lapkričio mėnesius matyti, kad šilumos kaina neturėjo tendencijos kasmet augti: „Viena sąskaita“ duomenimis, 2019 m. lapkričio mėn. vidutinė šildymo sąskaita Lietuvoje siekė 29,65 euro, 2020 m. ji krito – 20,61 euro, 2021 m. ir 2022 m. vėl augo. Faktas, kad kainos ne nuolatos auga, iliustruojamas ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis (VERT), kurie atspindi ilgesnį laikotarpį. „VERT interneto svetainėje pateiktais duomenimis, nuo 2002 m. iki 2005 m. šildymo kaina kasmet krito, tuomet tarp 2005 ir 2012 m. augo, o nuo 2012 m. iki pat 2020 m. ir vėl mažėjo.

Augimas prasidėjo tik 2020 m., kai pasaulį sukrėtė pandemija, o vėliau ir karas. Tad sakyti, kad šildymo kainos tik kyla, yra klaida: suprantama, kad labiau pastebime blogas naujienas, t. y. kainų augimą, bet visada verta atsigręžti į faktus“, – komentuoja Aušra Čiuplienė, „Viena sąskaita“ generalinė direktorė.

Pasak sąskaitų apmokėjimo platformos vadovės, žmonės dažnai neatkreipia dėmesio į teigiamus pokyčius, bet labai gerai įsimena mažiau pozityvius, nes apie juos paprasčiausiai yra daugiau kalbama.

Praeityje kilusios kainos formuoja mąstymą šiandien

Psichologės Genovaitės Petronienės teigimu, priežasčių, kodėl nepastebime kainų kritimo, yra ne viena, ir jos yra užprogramuotos mūsų psichologijoje. „Viena priežasčių yra mūsų pesimistinė mąstymo schema: praeityje esame patyrę, kad kažkas vyko bloga linkme, todėl tokios įvykių eigos tikimės ir dabar.

Pavyzdžiui, norėjome įsigyti butą, bet laukėme metus ir per tą laiką jis pabrango, todėl tipiškai esame pratę galvoti, kad negali būti viskas gerai: kainos turi kilti, sveikata blogėti. Ir tokią mąstymo schemą turi daug žmonių, į daug ką žiūrime su nerimu, pesimizmu, nes esame patyrę blogų dalykų.

Mūsų smegenys neigiamas patirtis akcentuoja daug labiau: jei keturis kartus pasiseka, o vieną – ne, tą vieną atsiminsime daug labiau nei keturis buvusius prieš tai. Tas pats yra ir su šildymo kainomis: daug labiau užfiksuojame jų kilimą nei kritimą“, – komentuoja psichologė Genovaitė Petronienė. Psichologę papildo ir įmonės vadovė: „Kai kurie pokyčiai gali likti nepastebėti, jeigu asmuo neseka statistikos ir koncentruojasi tik į visuomenėje sklandančias nuotaikas.

Vis dėlto priemonių atidžiau sekti realią kainų situaciją tikrai yra: pavyzdžiui, naudojantis sąskaitų apmokėjimo platforma visada galima patikrinti savo sąskaitos istorinius duomenis ir ten pamatyti, ar kainos tikrai visada kilo. Statistikos pokyčiai taip pat leidžia prognozuoti, kuriuos mėnesius galima tikėtis šildymo sezono pabaigos ir numatyti, kiek bendrai sumažės mokesčių suma. Žinojimas leidžia jaustis ramiau ir saugiau“.

Jei man blogai, tai ir kainų kritimo nepastebiu

Pasak psichologės G. Petronienės dar viena priežastis, kodėl kylančiomis šildymo kainomis piktinamės labiau nei džiaugiamės krentančiomis, yra susijusi su tam tikra projekcija: „Dėl kainų daugiausiai piktinasi vyresni žmonės, o jaunesni, nors ir jas pastebi, nerimauja, vis dar tikisi, kad gyvenimas pasisuks geresne linkme.

Vyresniems gyvenime blogėja daug kas: senstama, mažėja jėgų, savaime blogėja nuotaika, ir tuomet atrodo, kad visas kitas pasaulis turi ristis žemyn kartu.

Puikiai šitą situaciją iliustruoja ir mūsų turimas posakis „O kam dabar lengva?“: jis reiškia, kad jei man nelengva, reiškia, ir kitiems nelengva, jei man kažkas negerai, negerai ir viskas aplinkui.

Ši būsena gali būti vadinama kognityviniu disonansu, kai matau du nesuderinamus dalykus (man kažkas negerai, o kitiems – geriau) ir bandau vieną uždengti kitu. Pavyzdžiui, turiu geriantį vyrą, bet jis geros širdies.

Norint turėti vieną bendrą vaizdą, dažnai sumažiname tą gėrimo dalį ir matome tik vyro geraširdiškumą. Tas pats ir su kainomis: man nelengva, bet kainos mažėjo, todėl turiu galvoje sau kažkaip aiškiau pateikti, kad viskas būtų vientisa ir aišku. Tad ir susidėliojame viską taip, kad jei man blogai, tai ir kainos kyla, nepaisant tikrųjų faktų“, – aiškina psichologė.

Pastebėti tik kainų kilimą – žalinga mūsų psichologinei sveikatai

Psichologės nuomone, pastebėti tik neigiamus dalykus, tokius kaip kainų kilimas, bet nematytų gerų – kainų mažėjimo, nėra sveika mūsų bendrai psichologinei būklei. „Norint jaustis geriau, būtina mokėti džiaugtis mažais dalykais ir kreipti dėmesį į tai, kas įrodyta mokslo.

Daugiausiai laimės mums teikia ne pinigai, o šilti santykiai su žmonėmis: juk jei turi draugų ir mylinčią šeimą, bet negali išvykti atostogų, esi daug laimingesnis nei tas, kurio niekas nemyli, bet jis turi daug pinigų. Tad būtina stengtis sukaupti kapitalą, kuris susijęs su santykiais, o ne pinigais ir kainomis“, – pataria G. Petronienė.

Įrankiais, padedančiais ramiau priimti kylančias kainas, dalijasi ir A. Čiuplienė: ji teigia, kad šiais laikais yra finansinių produktų, leidžiančių sumažinti nerimo lygį dėl galimų didesnių išlaidų šildymui ir kitoms komunalinėms paslaugoms: „Gyvename geriausiais laikais, kokiais žmonija yra kada gyvenusi: egzistuoja technologijos, leidžiančios lengvai apmokėti sąskaitas bei sekti jų istoriją, komunalinių paslaugų sąskaitų draudimai, kuriuos įsigijus galime jaustis ramiau, jeigu dėl kokių nors priežasčių negalėsime apmokėti išlaidų būsto paslaugoms.

Svarbu susidėlioti viską taip, kad gyventi būtų kuo lengviau, kad galėtume išvengti spėliojimo, turėtume duomenų, padedančių aiškiau planuoti išlaidas, susidaryti atsarginį planą ir jaustis ramiau“.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.