Netikėti faktai apie litą: pavadinimo istorija ir keisti nesusipratimai

Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje. Iš viso nacionalinė lito valiuta skaičiuoja šimtą vienus metus. Tarpukariu lito pavadinimas ir kupiūrų dizainas kėlė audringas diskusijas.

Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>V.Balkūno nuotr.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Šiemet suėjo 30 metų nuo lito įvedimo atkurtoje Lietuvoje.<br>Stop kadras.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

2023-12-02 20:53

Vilniaus pinigų muziejaus atstovas sako, kad vyresnio amžiaus muziejaus lankytojai teigia lito valiutai jaučiantys nostalgiją. Į klausimą, ar ilgisi lito, kalbinti vilniečiai atsakė įvairiai.

„Jau pripratome prie euro, bet gaila lito, buvo daug vertingesnis. Turiu atminčiai palikusi dviejų litų banknotą“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė praeivė.

„Man patogiau euras, nes aš labai daug keliauju. Negaliu pasakyt, kad pasiilgau lito. Litų namie turiu nedaug, prisiminimui. Vis tiek šiek tiek yra nostalgijos“, – šnekėjo kita.

„Lietuviškas litas glosto orumą, bet tikriausiai patogiau su euru, nors viskas pabrango. Nors litas turbūt irgi buvo pririštas ir prie euro, ir prie dolerio, tai gal tai didelės įtakos neturi. Bet, manau, pavyzdžiui, lenkai su savo zlotu laimi“, – svarstė dar vienas sostinės gyventojas.

Šiais metais suėjo 30 metų, kai po daugiau nei 50 metų pertraukos į apyvartą buvo išleistas litas, žymėjęs pinigų reformos pabaigą atkurtoje Lietuvoje. Tačiau lito istorija siekia tarpukarį.

„Nacionalinės valiutos idėja buvo iškelta 1919 metų pavasarį, bet valstybė buvo dar nepakankamai subrendusi, dar nepakankamai stabili, nes buvo didelė vyriausybių kaita. 1922 metais jau imamasi realių veiksmų, kad jau reikia įvesti savo nacionalinę valiutą“, – aiškino Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Dainius Makauskas.

Dėl naujos nacionalinės valiutos pavadinimo susitarti pavyko ne iš karto. Valiutą siūlyta vadinti muštiniu, auksinu arba lita.

„Turėjo būti moteriška giminė, nes Lietuva irgi moteriškos giminės. O kalbininkai sakė, kad muštinis ir auksinas nėra lietuviškos kilmės žodžiai, nes vienas atėjęs iš Rusijos, kitas iš Lenkijos.

Lietuva visomis pagrindinėmis užsienio kalbomis prasideda „lit“, todėl buvo pasirinkta ta šaknis ir pridėta lietuviška galūnė „-as“. Taip ir atsirado tas litas“, – šnekėjo D.Makauskas.

Pinigų muziejuje eksponuojami litai, kurie iš apyvartos buvo išimti. Pavyzdžiui, atkurtos Lietuvos vieno lito banknotas su rašytojos Žemaitės atvaizdu. Žemaitės portretas pasirinktas skubotai, moterims iškėlus klausimą, kodėl ant pinigų vaizduojami tik vyrai.

„Tik tas jos vaizdavimas kaip močiutės su skarele toks keistas, nes ji buvo labai moderni savo laiko moteris, keliavusi po Ameriką, gyvenusi Čikagoje, Niujorke prie dangoraižių.

Kitoje šito banknoto pusėje uždėjo Palūšės bažnyčią. Turbūt Žemaitė joje niekada net nebuvo, bent nėra žinoma, kad ji ten buvo. Kita vertus, Žemaitė pagal naujausius tyrimus turbūt buvo ateistė. Tai irgi dviprasmiška.

Ir dar ant šito banknoto palikta klaida, nes jos pavardė Žymantienė, o užrašė „Žemaitė“. Tai parodo, kaip tai buvo paskubom padaryta“, – komentavo D.Makauskas.

Ant pirmųjų tarpukariu sukurtų litų buvo vaizduojami kunigaikščiai ir kunigaikštienės, taip pat Lietuvoje populiarios buvusios profesijos.

„Tokios profesijos kaip sielininkystė, t. y. rąstų plukdymas upėmis, kažkokių žemės ūkio darbų motyvai. Lietuva vaizduojama kaip žemės ūkio kraštas.

50 litų banknoto, kuris vaizdavo kunigaikštį Gediminą, kitoje pusėje buvo Vilniaus katedra. Virš jos galime pamatyti tris herbus: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Keisčiausias faktas, kad tuo metu Lietuva neturi nei Klaipėdos, nei Vilniaus“, – pasakojo pašnekovas.

2004 metais Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, įsipareigojo nacionalinę valiutą keisti euru. Euras Lietuvoje įvestas 2015 metais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.