Viskas jau paruošta – tiesiant ranką link ES investicijų, įmonėms prireiks atidumo

Dabar tai – nesibaigiantis procesas. Įmonės kviečiamos teikti paraiškas įvairiems investiciniams projektams, o įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) finansuojamus projektus svarbu, jog procesai vyktų sklandžiai bei skaidriai.

Skaidrus ES investicijų kelias.
Skaidrus ES investicijų kelias.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 19, 2023, 5:00 PM, atnaujinta Dec 19, 2023, 5:13 PM

Naujienų portalas Lrytas.lt tęsia projektą „Skaidrus ES investicijų kelias“, kuriame supažindinama su svarbiausiais ES projektų finansavimo etapais.

Antrasis projekto etapas

Projekto dokumentų rengimas – tai antrasis etapas, vedantis link jo finansavimo. Kaip teisingai parengti projekto įgyvendinimo planą, kad nereikėtų vėliau jo taisyti, koreguoti ir tai gaišti svarbų laiką teikiant paraišką?

„Svarbiausia būtų, kad įmonės savarankiškai nebijotų teikti projekto įgyvendinimo planų (toliau PĮP). Tam sukurta nauja ir patogi sistema, kurioje užpildyti PĮP bus tikrai nesudėtinga, o už kvietimus atsakingi asmenys visada pasiruošę padėti tai padaryti.

Pildant PĮP svarbu atkreipti dėmesį į tai, koks projekto tikslas, kokia problema bus sprendžiama, ar įmonė atitinka visus pareiškėjams keliamus reikalavimus, kvietime numatytą statusą – ar veiklą vykdo būtent tame Lietuvos regione, kuriam skirtas kvietimas“, – akcentavo viešosios įstaigos „Inovacijų agentūra“ Verslo skatinimo skyriaus srities vadovė Deimantė Spaičienė.

Netrukus, dar šiais metais, įmonės bus pakviestos teikti paraiškas projektams finansuoti pagal priemonę „„Energijos efektyvumo didinimas pramonės įmonėse“ (2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos uždavinys – „Skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“).

Pagal šią priemonę įmonės galės įsigyti įrangą, skirtą taršai anglies dioksidu (CO2) mažinti, taip pat ir energijos suvartojimo efektyvumo didinimui.

Taigi svarbu, kad jos, sulaukusios kvietimo, elektroninėje erdvėje – kvietimui skirtoje platformoje teisingai užpildytų dokumentus ir pateiktų PĮP.

Planas ir jo skyriai

Pasak D.Spaičienės, elektroninė PĮP forma, kurią pildo pareiškėjas, yra sukurta taip, kad tai darančiam asmeniui būtų kuo paprasčiau pateikti prašomą informaciją, – dažnu atveju tereikės pasirinkti tam tikrus duomenis iš sąrašo.

„Įmonė, kurią domina tam tikras kvietimas, projekto įgyvendinimo planą pildo elektroninėje erdvėje.

Skelbiant kvietimą teikti PĮP su kvietimu pateikiami ir visi projekto įgyvendinimo planui užpildyti reikalingi dokumentai. Ten pat būna pateikiami ir pavyzdiniai projekto įgyvendinimo planai, kuriuose nurodyta, ką konkrečiai tam tikrose plano vietose pareiškėjas turi įrašyti.

Taigi pareiškėjams yra sudarytos visos galimybės patiems užpildyti dokumentus, kad nereikėtų prašyti kitų pagalbos“, – patikino D. Spaičienė.

I skyrius. Bendrieji duomenys. Šiame skyriuje prašoma nurodyti duomenis apie įmonę: kodą, adresą, jos kontaktus.

Ten pat prašoma pateikti duomenis kontaktinio asmens, pavyzdžiui, konsultanto ar pačios įmonės vadovo, kuris bus atsakingas už projekto įgyvendinimą ir su kuriuo prireikus galės susisiekti Inovacijų agentūros darbuotojai.

II skyrius. Projekto inicijavimas. Šiame skyriuje prašoma užpildyti skiltis – glaustai aprašyti projekto metu planuojamą spręsti problemą, jos priežastis, nurodyti projekto tikslą, kuris gali būti ir vienas, – išspręsti aktualią problemą.

„Įmonių prašome, kad jos aprašytų tai kuo tiksliau ir glausčiau, nurodydamos joms aktualią problemą.

Šioje vietoje planą pildantis asmuo gali peržiūrėti pavyzdinį PĮP, kuris pateikiamas elektroninėje kvietimo versijoje“, – sakė pašnekovė.

Tame pačiame skyriuje reikia nurodyti, kokių rezultatų siekiama projektu – produkto ir stebėsenos rodiklius.

„Projektų finansavimo apraše (toliau – aprašas) būna nurodyti konkretūs stebėsenos rodikliai, kuriuos pareiškėjai vykdydami projektus įsipareigos pasiekti.

Skelbdami kvietimą mes į elektroninę erdvę sukeliame kvietimui reikalingą informaciją, taigi pildant PĮP tereikia pagal veiklą pasirinkti tinkamą rezultato stebėsenos rodiklį.

Stebėsenos rodikliai yra svarbūs pačiai įmonei – tai rezultatai, kurių ji įsipareigos pasiekti per visą projekto įgyvendinimo laiką ar dar vėliau. Taigi šioje vietoje reikia įmonei apgalvoti, kokias siektinas reikšmes įrašyti“, – paaiškino D.Spaičienė.

Siektinas reikšmes kiekviena įmonė įrašo individualiai, pagal savo numatomus rezultatus ir pagal aprašo reikalavimus.

III skyrius. Projekto įgyvendinimo detalizacija. Šiame skyriuje, anot D.Spaičienės, yra svarbu suskirstyti biudžetą pagal visas pagrindines veiklas, kurios bus įgyvendinamos per projektui skirtą laiką.

Pavyzdžiui, jei įmonė dalyvauja kvietime teiki paraiškas pagal tokią priemonę, kuri sudaro galimybę įsigyti tam tikrą įrenginį, ji turi nurodyti, ką pirks projekto metu, kad pasiektų numatytus rodiklius.

„Informacija apie visas veiklas taip pat yra pateikiama kvietimo apraše, tereikia jas tinkamai pasirinkti atsižvelgiant į tai, kas yra finansuojama. Įkėlus tas veiklas į planą reikia nurodyti ir tai, kokio finansavimo prašoma.

Taigi svarbiausias akcentas – ką įmonė planuoja veikti įgyvendindama projektą ir kokio tam reikia finansavimo – įmonės ir paramos lėšų.

Taip pat pildant planą būtina nurodyti ir finansavimo šaltinius.

Visada investicijas sudaro dvi dalys – investicinės lėšos iš tam tikrų finansavimo fondų ir pačios įmonės – pareiškėjos lėšos. Priklausomai nuo projekto apimties ir biudžeto dydžio, įmonė sprendžia, ar jai pakaks apyvartinių lėšų projektui įgyvendinti.

Jeigu jų pakanka, tuomet nurodoma, kad ji projektą įgyvendins savo lėšomis. Jeigu projekto apimtis yra didelė, ir investicijos siekia, pavyzdžiui, kelis milijonus eurų, tuomet dažniausiai prireikia arba banko, arba kito juridinio asmens suteikiamos paskolos“, – aiškino Inovacijų agentūros atstovė.

Nefinansuojamos projekto išlaidos. Šioje vietoje nurodoma visa tai, kas pagal projekte numatytas veiklas netinkama finansuoti.

Tam tikruose kvietimuose ši dalis nepildoma, nes tokių išlaidų nėra: projektas finansuojama lygiomis dalimis, – pusę sudaro investicinės lėšos, kitą pusę – įmonės įnašas.

Projekto teritorija. „Labai svarbu, kad pareiškėjai, teikiantys PĮP konkrečiam kvietimui, jo apraše atkreiptų dėmesį į tai, kokiame regione veikiančių įmonių projektai tinkami finansuoti“, – sakė D.Spaičienė.

Lietuvoje ES parama skirstoma pagal du regionus – Sostinės regioną bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną. Gana dažnai šiems regionams būna skelbiami atskiri kvietimai teikti projektų finansavimo paraiškas, ir tik dalis jų yra skirti abiem regionams – visai Lietuvai.

Anot D.Spaičienės, pastaruoju metu daugiausia kvietimų yra skelbiama būtent Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui. Dar prieš pildant PĮP būtina atkreipti dėmesį į tai, ar tikrai įmonė veikia tame regione, kuriam skirtas kvietimas, antraip pateiktas projekto įgyvendinimo planas nebūtų tinkamas finansuoti.

Projekto komanda. Pildant PĮP reikia nurodyti kontaktinius asmenis, – projekto vadovą ir komandos narius, kurie dalyvaus administruojant projektą.

„Galbūt tai bus tik konkrečios įmonės vadovas, o gal keli žmonės, pavyzdžiui, buhalteris ir pardavimų vadybininkas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad minimaliai turi būti nurodomi bent du komandos nariai.

Projekto viešinimas. Dabar, kai projektai finansuojami 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis, pildant PĮP reikia atkreipti dėmesį į tai, kokių viešinimo priemonių pagal projekto aprašą yra reikalaujama.

„Tam tikri viešinimo reikalavimai yra privalomi visiems, tam tikri – pasirenkami atsižvelgiant į projekto biudžetą“, – sakė D.Spaičienė.

Pavyzdžiui, kai projektas viršija 500 tūkst. eurų, tuomet ir viešinimas yra solidesnis, reikalaujama, kad matomoje vietoje būtų pakabinta nuolatinė informacinė lentelė ar pastatytas nuolatinis informacinis stendas.

O kai projektas yra smulkesnis, užtenka matomoje vietoje pakabinti informacinį projekto plakatą.

Jeigu įmonė turi interneto svetainę, tuomet ir joje turi būti aprašytas projektas.

„Dabartinio finansinio ES laikotarpio naujovė – privalus tapo projekto viešinimas ir socialiniuose tinkluose. Šie tinklai yra populiarūs, įmonės ten yra gerai matomos“, – užsiminė pašnekovė.

Horizontalieji principai. Standartiškai visa tai yra pateikiama konkretaus kvietimo apraše, ir priklauso nuo įmonės vykdomos veiklos. Pavyzdinėse formose nurodoma, kokių principų įmonė turi laikytis, tad tereikia juos sužymėti.

Projektų rezultatų tęstinumo planas. Ši skiltis pildoma įgyvendinant didelės apimties projektus.

Pareiškėjo deklaracija. Joje yra daug punktų, tas svarbiausia, kad įgaliotas įmonės asmuo ar pats jos vadovas juos patvirtintų.

Kviečiame pasitikrinti žinias ir laimėti prizus: https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2023/12/13/news/skaidrus-es-investiciju-kelias-skaitykite-susipazinkite-ir-pasitikrinkite-zinias-apie-es-projektu-finansavima-29577836

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.