Lyginant su pernai metais, šį sausį šilumos sąskaitų dydį amortizavo vidutiniškai apie 18 proc. per metus nukritusi šilumos kaina, todėl galutiniai mokėjimai už šildymą bus nežymiai, apie 5 proc. didesni.
Lyginant su praėjusiu gruodžiu, vidutinė šilumos kaina beveik nesikeitė, tačiau gyventojus pasieksiančios sąskaitos bus maždaug ketvirtadaliu didesnės dėl atšiauresnių lauko oro sąlygų.
Kaip praneša LŠTA, šį sausį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė beveik -4,1 laipsnius šalčio, kai pernai tuo pačiu metu buvo apie +0,3 laipsnius, o 2023-ųjų gruodį taip pat apie +0,1 laipsnius. Kur kas šaltesnis šių metų sausis apie 24 proc. padidino daugiabučių šildymui tiekiamos šilumos kiekius.
Preliminariais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų sausio mėnesį vidutiniškai išleis apie 114 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1500 kWh (25 kWh/ m2) šilumos. Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1212 kWh (20,2 kWh/m2), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 112 eurų. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti gyventojai išleido 93 eurus.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų sausį vidutiniškai suvartota apie 630 kWh (10,5 kWh/m2). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 48 eurus.
Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės daugiabučiuose, kuriuose šildymui sausį reikėjo vidutiniškai apie 2100 kWh šilumos (35 kWh/ m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 159 eurus. Prieš metus vidutinė tokio būsto sąskaita siekė 156 eurus, šildymui buvo suvartota 1692 kWh (28,2 kWh/m2) šilumos. Prieš mėnesį tam pačiam plotui apšildyti buvo išleista 129 eurai. Pateikti vidutiniai dydžiai atskiruose miestuose ir pastatuose gali reikšmingai skirtis.
