Nesupranta, kur slypi logika: nors šiomis paslaugomis nebesinaudoja, už jas susimokėti – privalu

Galiojanti buitinių atliekų surinkimo tvarka neleidžia visiškai nemokėti už buitinių atliekų tvarkymą. Net ir tokiu atveju, kai individualus namas yra negyvenamas ir šiukšlių nesusidaro – mokėti reikia, tačiau, pateikus įrodymus, mokestis gali būti sumažintas.

Net ir tokiu atveju, kai individualus namas yra negyvenamas ir šiukšlių nesusidaro – mokėti už buitinių atliekų tvarkymą reikia.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Net ir tokiu atveju, kai individualus namas yra negyvenamas ir šiukšlių nesusidaro – mokėti už buitinių atliekų tvarkymą reikia.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Daugiau nuotraukų (1)

Edgaras Valeckas

Feb 9, 2024, 10:10 AM

Į „Vakarų ekspreso“ redakciją kreipėsi Neringa (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Ji pateikė situaciją, kad negyvenamam namui norėjo atsisakyti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) teikiamų paslaugų.

„Norėjome grąžinti konteinerius bei atsisakyti šiukšlių išvežimo“, – teigė moteris.

Tačiau ji buvo informuota, kad atsisakius konteinerių didės vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą.

„Paprašius paaiškinti, kokiu pagrindu ir kiek procentaliai įmoka skirsis, atsakymo ir informacijos nebuvo gauta“, – piktinasi Neringa.

Ji nesupranta, kodėl vietinė rinkliava bus didesnė tuo atveju, jeigu nebus teikiamos papildomos paslaugos.

Tokia tvarka

KRATC atstovas Arūnas Liubinavičius paaiškino, kad, pagal Klaipėdos miesto savivaldybės patvirtintą tvarką, gyvenantiems nuosavuose namuose galima atliekas arba rūšiuoti savo valdose (4 privalomi konteineriai: buitinėms, stiklui, plastikui-popieriui, maisto atliekoms), arba naudotis viešoje erdvėje esančiais konteineriais.

„Kadangi rūšiuojant individualiose valdose yra galimybė atsiskaityti pagal konteinerio pakėlimus (ištuštinimus), standartinis įkainis yra mažesnis, nei naudojantis viešojoje erdvėje esančiais konteineriais“, – teikia A.Liubinavičius.

Anot jo, visiškai nemokėti už atliekas nėra galimybės, nes visi turintys nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje bendrai išlaiko visą atliekų tvarkymo sistemą. Tokia tvarka galioja visoje šalyje: yra mokama pastovioji dalis už paslaugą ir kintamoji – už konkrečiai suteiktas paslaugas.

Panašiai yra ir su kitais komunaliniais mokesčiais, kai yra pastovioji kainos dalis mokant už dujas ar vandenį ir atskirai už suvartotą jų kiekį.

Gali perskaičiuoti

„Jei gyventojas nesinaudoja turtu, jis pasibaigus kalendoriniams metams per 3 mėnesius gali pateikti KRATC prašymą atleisti nuo kintamosios dalies mokėjimo“, – esamą tvarką komentuoja KRATC atstovas.

Jei pagal elektros tiekėjo bei vandentvarkos įmonės pateiktas pažymas įrodoma, kad objektas nebuvo naudojamas, savininkui rinkliava perskaičiuojama.

Rinkliavos dydis, jos pastovioji dalis taip pat nėra visiems vienoda. Ji priklauso nuo namo dydžio ir jo paskirties (gyvenamasis namas, sodo namelis ar pan.).

Pasak A.Liubinavičiaus, šiuo metu metinė atliekų tvarkymo rinkliava standartiniam individualiam namui Klaipėdoje yra 106 eurai. Jei žmogus įrodo, kad visus metus name negyveno, jam ši rinkliava yra perskaičiuojama ir gali būti sumažinta 26 eurais – iki 80 eurų.

Individualių namų savininkai, kurie pasirenka atliekas rūšiuoti ir naudoja 4 konteinerius, per metus moka 89 eurų bazinį tarifą. Daugiau tenka mokėti, jei susidaro didesni buitinių atliekų kiekiai ir šiukšles reikia išvežti dažniau nei numatytas grafikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.