Sukčių įžūlumas stebina – už atsiųstas šiukšles žmonės sumoka net ir 100 eurų

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. Sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes, kurios kviečia atvykti į paštomatą ir atsiimti siuntą. Žmonės praranda pinigus, jeigu smalsumo vedini nuvyksta prie paštomato ir nusprendžia sumokėti pinigus už siuntą, kurios nė nebuvo užsakę.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. <br>A.Srėbalienės nuotr.
Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. <br>A.Srėbalienės nuotr.
Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. <br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. <br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. <br>G.Bitvinsko nuotr.
Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. <br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Feb 13, 2024, 11:52 AM

Atsiskaitę kortele už gautą siuntą, paštomato dėžutėje randa šiukšlių arba beverčių daiktų. SEB bankas informuoja, kaip neužkibti ant tokių finansinių sukčių jauko.

„Iki šiol Lietuvoje labiau žinomos telefoninių sukčių apgavystės, taip pat bandymai el. laiškais ar SMS žinutėmis išvilioti klientų prisijungimo prie el. bankininkystės duomenis. Tačiau šis atvejis  kitoks – SMS žinutėje nėra jokių nuorodų, kurias spaudus reikėtų suvesti banko prisijungimo ar mokėjimo kortelės duomenis.

Gavėjas yra kviečiamas tiesiog atvykti į paštomatą atsiimti siuntos ir žinutė yra praktiškai identiška kaip ta, kurią įprastai gauname iš siuntų tarnybų užsisakę prekes el. parduotuvėje“, – teigia Daiva Uosytė, SEB banko Prevencijos departamento direktorė.

Susimoka už šiukšles

Gaunamose SMS žinutėse žmonėms yra pranešama, jog jie gavo siuntą ir turi ją atsiimti nurodytame paštomate. Smalsumo vedinas žmogus nuvyksta atsiimti. Suvedus siuntos numerį, jo ar jos prašoma susimokėti už siuntinį. Suma paprastai siekia nuo 30 iki 100 eurų.

Sumokėjus, pašto dėžutė atsiveria, o gavėjas išvysta apgaulę – butaforinę siuntą – į dėžę įpakuotas popieriaus ar laikraščio skiautes, šiukšles ar kitus beverčius dalykus. O pinigai atitenka sukčiams.

Anot SEB banko Prevencijos departamento direktorės, tokiu būdu sukčiai pasinaudoja siuntų bendrovių teikiama paslauga, kai gavėjai gali susimokėti už siuntą ją atsiimant.

„Norint netapti sukčių auka, būtina laikytis šių principų – jeigu laukiate siuntos, pasitikrinkite siuntos numerį ir paštomatą, į kurį planuojama ją pristatyti. Jeigu siuntos nelaukiate, būkite budrūs priimdami sprendimą, ar siuntą atsiimti. Jeigu yra galimybė, pasitikrinkite siuntos numerį ir siuntėją. Už siuntą, gaunamą paštomatuose, mokėkite tik iš anksto. Galiausiai, nemokėkite už jokias iš anksto nesuplanuotas ir nelauktas siuntas“, – pabrėžia D. Uosytė.

Anot jos, tokiu finansinio sukčiavimo atveju gyventojas pats atlieka mokėjimą kortele, tad atgauti pinigus bus labai sunku. Taip pat negalėsite pateikti pretenzijos prekybininkui dėl sugadintos arba nekokybiškas prekės, kadangi šios prekės nebūsite užsakęs. Vienintelis kelias – kreiptis į policiją.

Primena ir apie kitus sukčiavimo būdus

Banko specialistės teigimu, verta nepamiršti ir kitų populiarių sukčiavimo būdų, kurie tyko apsiperkant internetu.

Vienas dažniausių – bandymai išvilioti interneto banko ir mokėjimo kortelių duomenis prisidengiant „Vinted“, Skelbiu.lt, Booking.com bei kitų skelbimų platformų vardais.

Kitas populiarus metodas – kai apsimetėliai prašo suteikti kortelės duomenis, kad neva galėtų atlikti mokėjimą už įsigyjamą prekę ar susimokėti už jos siuntimo paslaugas. D. Uosytė pabrėžia, kad norint gauti mokėjimo pervedimą visada užtenka nurodyti savo banko sąskaitos numerį.

„Jeigu gavote SMS žinutę ar nuorodą el. laišku, niekada nesuveskite savo prisijungimo duomenų. Sukčiai gali kėsintis į jūsų interneto banko atpažinimo kodą, programėlės „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodus, Mobile-ID sPIN ir sPIN2 kodus, mokėjimo kortelės duomenis, todėl juos saugokite. Jei manote, kad tik pažiūrėsite, kokia gi ten nuoroda – nedarykite to. Sukčių puslapis atrodys praktiškai taip pat, kaip tikras interneto banko puslapis, tai gali jus suklaidinti.  Gyventojai turėtų būti kritiški ir aklai nepasitikėti gaunamais laiškais ar SMS žinutėmis“, – dalijasi SEB banko Prevencijos departamento direktorė D. Uosytė.

Taip pat reikėtų būti budriems, jei prašoma atsiųsti jūsų mokėjimo kortelių nuotraukas, kur matyti visi duomenys – tokios informacijos nereikėtų niekam siųsti ir ja dalintis. 

Romantinių sukčių pernai 

Per praėjusius metus dėl sukčiavimo internete imituojant romantines pažintis klientai neteko daugiau nei 300 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Reikšmingą lėšų dalį banko saugumo specialistams pavyko išsaugoti ir grąžinti klientams. Ši suma sudarė daugiau nei 230 tūkst. eurų.

„Praėjusiais metais gyventojai rečiau susidūrė su romantiniais sukčiais, tad ir bendra nuostolių suma buvo mažesnė, banko saugumo specialistai taip pat išsaugojo nemenką galimų nuostolių dalį. Vis dėlto, romantinis sukčiavimas rikiuojasi tarp vienų dažniausių ir „brangiausių“ sukčiavimo atvejų, tad prarasti budrumo nederėtų“, – sako „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais su romantiniais sukčiais susidūrė 148 klientai – 27 proc. mažiau nei 2022 m. Tuo metu bendra gyventojų prarasta suma palyginamuoju laikotarpiu buvo 20 proc. mažesnė.

Įtikina santykio nuoširdumu

Su savo aukomis sukčiai susipažįsta internetinėse pažinčių programėlėse ar socialiniuose tinkluose, ir, imituodami romantinį ryšį, ilgai su jomis bendrauja. Tokiu būdu tikimasi užsitarnauti aukos pasitikėjimą ir ją įtikinti, kad užmegztas santykis – tikras.

„Sukčiai yra įdėmūs klausytojai, jie stengiasi apie savo auką sužinoti kuo daugiau informacijos, kad galėtų kalbėtis apie neva bendrus pomėgius ar kitus siejančius dalykus. Tokiu būdu aukos patiki užmegzto santykio nuoširdumu, pamažu dingsta bet koks skeptiškas nusiteikimas dėl naujos pažinties. Kai piktavaliai pajunta, kad auka užkibo ant kabliuko, imasi pinigų išviliojimo taktikų“, – pažymi J. Bagdanavičiūtė.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, sukčiai paprastai prašo finansinės pagalbos sau ar savo neva sergančiam artimajam. Kartais įtikina, kad išsiuntė aukai dovaną, tačiau ši įstrigo muitinėje ir tik auka gali sumokėti reikiamą mokestį siuntai atgauti, nes dovana – aukos vardu. Prašymas atsiųsti pinigų kelionei aplankyti savo aukos – taip pat ganėtinai įprasta taktika.

„Dažnu atveju pirmiausia prašoma mažesnių sumų, o pastebėjus, kad auka prašymus pildo, sumos pradedamos didinti. Neretai šioje stadijoje banko sistemos jau ima fiksuoti netipiškus klientų pavedimus, o banko darbuotojai susisiekia su klientais mėgindami išsiaiškinti netipiškos elgsenos priežastis“, – sako J. Bagdanavičiūtė.

Ragina pažintį vertinti kritiškai

J. Bagdanavičiūtės teigimu, internetu užmegztas pažintis reikėtų vertinti kritiškai. Tęsiantis tokiam bendravimui, svarbu paieškoti daugiau informacijos apie virtualųjį bičiulį internete, palyginti ją su socialinio tinklo paskyroje ar pažinčių svetainėje pateikiamais duomenimis.

„Jei surandama prieštaringa informacija arba asmens su jo anketos duomenimis apskritai neįmanoma aptikti internete, egzistuoja didelė tikimybė, kad internetinis draugas nėra tas, kuo rodosi esantis. Naudinga internetinėms pažintims pasiūlyti vaizdo skambutį – kitais žmonėmis apsimetantys sukčiai paprastai vengia pasirodyti savo tikruoju pavidalu“, – komentuoja J. Bagdanavičiūtė.

Pasak jos, gyvai niekuomet nesutikto „Valentino“ prašymas pervesti pinigų – ryškiausias pavojaus signalas, kad reikalų greičiausiai turime su pinigus bandančiais išvilioti piktavaliais. Sulaukus tokio prašymo, jo nereikėtų pulti vykdyti, o taip nutikus ir supratus, kad pinigus pasisavino sukčiai, svarbu nedelsiant apie tai pranešti bankui bei policijai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Speciali „Nauja diena“ G. Kirkilui atminti