Nuo elektronikos prekių iki naudotų baldų, nuo skaitytų knygų iki kvepalų – tiek ir dar daugiau produktų šiandien galima nesunkiai įsigyti įvairiuose socialinių medijų kanaluose.
„Laikai, kai socialiniai tinklai buvo naudojami tik pokalbiams su draugais ar aktualių naujienų sekimui, baigėsi. Tokios platformos kaip „Facebook“, „Instagram“ ar net „Pinterest“ jau ne pirmus metus suteikia galimybę tiesiai jose apsirūpinti skirtingomis prekėmis, o vartotojai šiomis progomis noriai naudojasi. Tai reikšmingai keičia ir e. komercijos rinką – verčia prisitaikyti pardavėjus prie išaugusios konkurencijos, permąstyti savo rinkodaros strategijas ar prekybos kanalus“, – sako „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.
Baltijos šalių gyventojai – imlesni naujovėms
Tyrimo rezultatų duomenimis, 2023 m. socialiniuose tinkluose apsipirko 62 proc. juos naudojančių Lietuvos gyventojų. Nuo lietuvių neatsiliko ir kitų Baltijos šalių gyventojai – 60 proc. latvių ir estų taip pat naudojo socialinius tinklus kaip apsipirkimo kanalus.
„Įdomu, kad Baltijos šalių gyventojai socialinių medijų platformose prekes įsigyja gerokai dažniau nei europiečiai – čia apsiperka kiek mažiau nei pusė, t. y. 48 proc. Europos gyventojų. Tai rodo, jog Baltijos šalių gyventojai galimai yra imlesni naujoms technologijoms ir drąsiau išbando dar plačiai nepaplitusius prekybos kanalus, o socialinės medijos yra naudojamos vis platesniam spektrui užsiėmimų“, – teigia e. komercijos ekspertas G. Bilevičius.
Apie kintantį socialinių tinklų vaidmenį byloja ir tai, kad praėjusiais metais net 83 proc. lietuvių juos naudojo bent vienai su apsipirkimu susijusiai veiklai. Tyrimas atskleidė, kad dažniausiai lietuviai socialinių medijų platformose ieško informacijos apie prekes – tai pernai darė maždaug 1 iš 3 (35 proc.) šalies gyventojų.
„Pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Facebook“ galima rasti ne vieną grupę, kurioje vartotojai dalijasi savo patirtimi apsiperkant vienoje ar kitoje parduotuvėje, nuvylusiais ir pasiteisinusiais pirkiniais. Tai – itin patogu potencialiems pirkėjams, norintiems priimti galutinį sprendimą dėl vienos ar kitos prekės įsigijimo“, – pažymi „DPD Lietuva“ rinkodaros vadovas Baltijos šalims.
3 paprasti patarimai saugiam apsipirkimui
Apsipirkimas socialiniuose tinkluose gali būti greitas bei patogus būdas gauti norimą prekę, tačiau derėtų nepamiršti ir atsargumo priemonių, įspėja G. Bilevičius.
„Vartotojų apsipirkimo įpročiai keičiasi, o socialiniai tinklai tampa šių pokyčių dalimi. Tam, kad įsigytas daiktas džiugintų, o apsipirkimo patirtis būtų maloni, nepagailėkite laiko ir daugiau pasidomėkite apie pardavėją, patikrinkite, ar apie jį atsiliepia kiti vartotojai, ar jis pateikia visą reikalingą informaciją bei dar daugiau“, – sako e. komercijos ekspertas.
Pasak jo, užtenka laikytis kelių paprastų patarimų ir apsipirkimas socialiniuose tinkluose taps kur kas saugesnis:
1. Pirmiausia įsitikinkite, kad pardavėjas viešai skelbia savo pavadinimą, veiklos formą, adresą, telefono numerį bei el. pašto adresą. Kilus potencialiam ginčui, kurio metu pardavėjas užblokuotų susirašinėjimą socialiniuose tinkluose, tai leistų susisiekti su juo kitais būdais.
2. Taip pat atidžiai peržiūrėkite, ar pardavėjas pateikia išsamius prekių aprašymus, informaciją apie prekių naudojimą, grąžinimo ir kitas sutarties sąlygas. Šios informacijos neradus, nerizikuokite ir iš pasirinkto pardavėjo geriau nepirkite. Pasitikrinti, ar prekybininkas yra sąžiningas, gali padėti ir atsiliepimų paieška forumuose ar jau minėtose socialinių tinklų grupėse.
3. Galiausiai, papildomą patogumą gali užtikrinti ir susitarimas, kad pardavėjas įsigytą prekę išsiųstų per patikimą siuntų pristatymo bendrovę – į paštomatą ar su kurjerio pagalba. Tokiu būdu išvengsite poreikio vykti į kitą gyvenvietę ar tolimą miesto rajoną, taupysite laiką bei būsite tikri, jog savo pirkinį gausite saugiai.
Tarptautinės siuntų pristatymo grupės „Geopost“, kuriai priklauso ir „DPD Lietuva“, užsakymu atliktas tyrimas vykdytas 2023 m. gegužės 31 d. – liepos 19 d., jo metu apklausta daugiau kaip 24 tūkst. Europos gyventojų iš 22 skirtingų šalių. Lietuvoje apklausti 804 gyventojai, iš jų socialines medijas naudoja 399 gyventojai.
