Skubėjimas čia – tikras priešas: per skubą gyventojai patys lengva ranka atiduoda pinigus sukčiams

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, 2023 m. visos finansų įstaigos bendrai fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų. Tai trečdaliu daugiau nei 2022 m. Vien per praėjusius metus iš gyventojų išviliota per 11 mln. eurų. Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbinti specialistai dalijasi, kokius būdus iš žmonių pasisavinti pinigus finansiniai sukčiai pasitelkia dažniausiai, ką gyventojams būtina žinoti, norint savo pinigų neatiduoti nusikaltėliams, ką daryti įkliuvus į sukčių pinkles ir ar įmanoma atgauti prarastus pinigus.

Jei klientas supranta, kad apsipirko kortele neegzistuojančioje el. parduotuvėje arba negavo prekių per pažadėtą laikotarpį, jis gali kreiptis į banką ir prašyti padėti atgauti pinigus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Jei klientas supranta, kad apsipirko kortele neegzistuojančioje el. parduotuvėje arba negavo prekių per pažadėtą laikotarpį, jis gali kreiptis į banką ir prašyti padėti atgauti pinigus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eurai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Eurai.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Justė Ancevičiūtė

2024-02-29 08:23

Nemaža dalis atvejų – tarptautinio pobūdžio

Lietuvos kriminalinės policijos biuro komunikacijos skyriaus duomenimis, 2023 m. policijoje registruotos 2 654 nusikalstamos veikos dėl sukčiavimo, iš jų ištirtos 653.

„Atkreiptinas dėmesys, kad šių nusikalstamų veikų atskleidimą apsunkina tai, kad nemaža dalis sukčiavimų yra tarptautinio pobūdžio – nusikaltimai vykdomi iš užsienio valstybių arba jiems vykdyti naudojamos užsienio valstybėse veikiančių įmonių paslaugos. Be to, nusikaltimus vykdantys asmenys aktyviai naudoja įvairias priemones tapatybei slėpti“, – teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuro komunikacijos skyriaus specialistai.

SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė priduria, kad daugiausia pinigų sukčiams iš pradžių nukeliauja į sąskaitas kitose mokėjimų įstaigose Lietuvoje, Prancūzijoje, Airijoje, Nyderlanduose – ten, kur vykdomi momentiniai mokėjimai. Anot jos, dažniausiai pinigai iš karto vėl pervedami į kitas sąskaitas, kripto platformas arba išgryninami, kas labai apsunkina galimybes nustatyti galutinį gavėją ir susigrąžinti pinigus.

Sukčiavimo atvejų daugėja

Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Aistė Veberaitė teigia, kad apie pusę visų 2023 m. metais fiksuotų sukčiavimo atvejų sudarė fišingas (angl. phishing) – sukčiavimo metodas, kai gyventojams siunčiamos suklastotos trumposios SMS žinutės ar elektroniniai laiškai, kuriais siekiama išvilioti asmeninius duomenis. Anot jos, taip pat dominavo investicinio sukčiavimo metodas, kai žmonėms siūloma investuoti į netikras investicines platformas – tokių atvejų fiksuota apie 1600.

Pasak specialistės, finansiniai sukčiai vykdo ir plataus masto atakas socialiniuose tinkluose.

„Juose nusikaltėliai reklamuoja netikras investicines platformas, suklastotus interneto naujienų portalus, kuriuose skleidžiama informacija apie neva didelę investicinę grąžą generuojančias platformas“, – vardija A.Veberaitė.

Savo ruožtu SEB banko Prevencijos departamento vadovė D.Uosytė priduria, kad tarp populiariausių finansinio sukčiavimo būdų – interneto banko prisijungimo duomenų ir mokėjimo kortelių duomenų išviliojamas.

„SEB banko duomenimis, vidutinis nuostolis siekia 390 eurų. Palyginti, investicinio sukčiavimo atvejų fiksuojama triskart mažiau, tačiau vidutinė prarandama suma yra didesnė – 3000 eurų“, – atkreipia dėmesį specialistė.

Anot jos, lyginant su 2022 m., pernai sukčių išviliota suma padidėjo 3,9 proc. – iki 12,3 mln. eurų, tačiau finansų įstaigoms iš šios sumos pavyko sugrąžinti beveik 900 tūkst. eurų, todėl realūs nuostoliai siekė 11,4 mln. eurų.

Būtina nedelsiant kreiptis į savo finansų įstaigą, policiją

Lietuvos kriminalinės policijos biuro komunikacijos skyriaus specialistai iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pabrėžia, kad, susidūrę su sukčiais, gyventojai nedelsdami apie tai turi pranešti policijai telefonu 112 arba pateikti pranešimą svetainėje „epolicija.lt“.

„Visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius. Nukentėjusiesiems itin svarbu pateikti policijai kuo išsamesnę informaciją apie įvykį ir išsaugoti su juo susijusius duomenis“, – įžvalgomis dalijasi Lietuvos kriminalinės policijos biuro komunikacijos skyrius.

„Policija gavusi pranešimą dėl galimai įvykdyto sukčiavimo apie tai informuoja nukentėjusiojo finansų įstaigą – siekiama, kad ji imtųsi veiksmų dėl finansinės operacijos stabdymo. Pastebėję, kad nukentėjote nuo sukčių, jeigu tai susiję su banko sąskaitomis ar kortelėmis, visų pirma nedelsiant kreipkitės į savo finansų įstaigą ir praneškite apie susiklosčiusią situaciją. Delsimas pranešti apie galimai įvykusį sukčiavimą dažnu atveju lemia mažesnę tikimybę, kad lėšų pervedimą bus galima sustabdyti“, – priduria Lietuvos policijos specialistai.

Ar įmanoma susigrąžinti prarastus pinigus?

SEB banko Prevencijos departamento vadovė D.Uosytė sako, kad klientui pranešus apie tai, jog jis tapo finansinio sukčiavimo auka – atskleidė sukčiams savo asmens kodą, kortelių duomenis, prisijungimo prie interneto banko duomenis – SEB bankas visuomet bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus.

„Jei dar įmanoma, skubiai stabdome sukčių atliktą mokėjimą, susisiekiame su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašome grąžinti lėšas, bendraujame su policija. Jei lėšų gavėjas atsisako jas grąžinti, mokėtojas gali kreiptis į teisėsaugos institucijas ir taip bandyti susigrąžinti gavėjo neteisėtai įgytus pinigus“, – įvardija ji. Vis dėlto, anot specialistės, kai lėšos įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti iš sukčių gali būti labai sudėtinga.

„Primename, kad momentiniai mokėjimai tarp skirtingų bankų – tiek Lietuvoje, tiek atliekant pervedimą į sąskaitą užsienio banke – įvykdomi akimirksniu ir lėšos tuojau pat įskaitomos į gavėjo sąskaitą“, – pabrėžia D.Uosytė.

„Jei klientas supranta, kad apsipirko kortele neegzistuojančioje el. parduotuvėje arba negavo prekių per pažadėtą laikotarpį, jis gali kreiptis į banką ir prašyti padėti atgauti pinigus. Pinigai grąžinami, kai bankas per „Mastercard“ sistemą kreipiasi į prekybininko banką, iškelia ginčą pagal „Mastercard“ nustatytas taisykles ir jis yra išsprendžiamas“, – priduria ji.

Gyventojai raginami būti budrūs

D.Uosytė įvardija ir ką svarbiausia atsiminti gyventojams, norintiems neįkliūti į sukčių pinkles.

„Niekada nepasitikėkite SMS žinutėmis ar el. laiškais atsiųstomis nuorodomis, o interneto banko adresą, kai ketinate prie jo jungtis ir atlikti tam tikras operacijas, įveskite patys arba, atėję į oficialų banko interneto puslapį, spustelkite mygtuką Interneto bankas. Gavus pranešimą valstybinės institucijos vardu taip pat rekomenduojama informaciją pasitikrinti jungiantis į oficialų institucijos interneto banką, o ne per gautą nuorodą SMS žinutėje“, – rekomendacijas pateikia specialistė.

„Kitas aspektas, kurį svarbu turėti galvoje, kad SMS žinutės dėl modernių technologijų gali atkeliauti iš bet kokių gavėjų, kuriais tik sugalvoja pasivadinti finansiniai sukčiai. Dažnai tai būna ne Lietuvoje registruoti telefono numeriai, su šalies kodu +84, +254,+60 ar panašiai, taip pat tai gali būti bet kurios valstybinės institucijos ar banko pavadinimas. Kadangi mobilieji telefonai SMS žinutes grupuoja pagal siuntėjo vardą, tokia žinutė gali sukelti pasitikėjimą, nes gavėjo gali būti matoma kaip gauta neva iš banko ar valstybinės institucijos ir telefono sugrupuota su ankstesniu tikru susirašinėjimu su banku ar kitu siuntėju“, – priduria ji.

D.Uosytė taip pat atkreipia dėmesį, kad gavus tokią žinutę ir visgi paspaudus nuorodą, kuri dažniausiai veda į netikrą interneto puslapį, svarbiausia – nevesti jokių duomenų.

„Neveskite interneto banko atpažinimo kodo, asmens kodo, mokėjimo kortelės duomenų ir savo mobiliajame telefone neatlikite jokių veiksmų, t. y. neveskite Smart-ID, SEB mobiliosios programėlės PIN1 ar PIN2 kodų, mobiliojo parašo sPIN1 ir sPIN2 kodų, SMS pranešimais iš banko gautų kodų, pavyzdžiui, kai susiejate mokėjimo kortelę su „Google Pay“, „Apple Pay“ ar kita skaitmenine pinigine. Tik tuo atveju, jei klientas įveda šiuos ar dalį tokių duomenų, sukčiai gali gauti prieigą prie kliento lėšų ir atlikti neteisėtas operacijas“, – akcentuoja ji.

Anot specialistės, neįvedus asmeninių duomenų, sukčiai negali atlikti jokių operacijų kliento vardu.

D.Uosytė taip pat atkreipia dėmesį, kad kai Smart-ID, SEB ar mobiliojo parašo programėlės prašo įvesti kodus, visada svarbu stabtelėti ir perskaityti tikslų informacinį pranešimą.

„Pranešime, kuris siunčiamas dėl inicijuojamo pavedimo, visada būna informacija, kur keliauja pinigai, t. y. sąskaitos fragmentas ir konkreti suma. Deja, neretai gyventojai viską spaudo taip greitai, kad savo rankomis patvirtina išeinantį mokėjimą sukčiams net tada, kai ši informacija pateikiama prieš pat nosį. Skubėjimas čia – tikras priešas“, – sako iniciatyvos „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

Atsargumas būtinas ir apsipirkinėjant interneto parduotuvėse

D.Uosytė taip pat akcentuoja, kad kitas populiarus sukčiavimo būdas – mokėjimo kortelių duomenų viliojimas prisidengiant netikromis el. parduotuvėmis.

Anot jos, norint išvengti sukčių interneto parduotuvėse pravartu kritiškai įvertinti tuos, kurie prekes siūlo už žymiai mažesnę kainą negu kiti prekybininkai, taiko didžiules nuolaidas, kurios galioja ribotą laiką.

„Spausti pirkėją pirkti čia ir dabar, nes itin geras pasiūlymas tuoj baigs galioti, – gana dažna finansinių sukčių taktika. Perkant internetu svarbu atlikti žvalgybą ir paieškoti daugiau informacijos apie dominančią parduotuvę, prekybininką, paskaityti kitų pirkėjų atsiliepimus nepriklausomuose šaltiniuose. Interneto laikais tai padaryti nėra sunku, reikia tik skirti šiek tiek laiko, neskubėti pirkti“, – įžvalgomis dalijasi specialistė.

„Itin suklusti verta ir tuo atveju, jeigu prekybininkas nepateikia išsamios informacijos apie prekių pristatymo ir grąžinimo tvarką, apskritai nėra aišku, kurioje šalyje jis veikia ir yra įsikūręs, nepateikia jokių savo kontaktų“, – priduria ji.

D.Uosytės teigimu, visada saugiau yra pirkti gerai žinomose el. parduotuvėse, veikiančiose ilgesnį laiką.

„Tiesa, pasitaiko atvejų, kai sukčiai bando nukopijuoti žinomų el. prekybininkų interneto svetaines ir pasinaudoti svetimais, patikimais pavadinimais. Tad lankantis el. parduotuvėje taip pat svarbu patikrinti ir kelis techninius dalykus, tokius kaip internetinės parduotuvės adresas, kuris turėtų būti be klaidų ar įtarimą keliančių ženklų, simbolių“, – rekomendacija dalijasi „Tvari Lietuva“ pašnekovė.

Savo ruožtu Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė A.Veberaitė pastebi, kad finansinių sukčių atakų skaičius išauga šventiniu laikotarpiu, kai gyventojai daugiau laiko praleidžia būtent el. parduotuvėse.

„Reikėtų atidžiai vertinti ir informaciją susijusią su siuntų gavimu, apsipirkinėti tik patikimose el. parduotuvėse. Jei sulaukėte žinutės apie gautą siuntą, nors jos neužsakinėjote, – neatsakinėkite ir jokiu būdu neteikite jokios asmeninės informacijos“, – priduria ji.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kaip Ž. Pinskuvienė ir K. Masiulis vienas kitą auklėjo?