Šių miestų gyventojams nuskilo: už šildymą mokės mažiau

Dėl prognozuojamo šiltesnio nei įprastai pirmojo pavasario mėnesio bei pingančio kuro, šildymas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams gali kainuoti mažiau.

Dėl prognozuojamo šiltesnio nei įprastai pirmojo pavasario mėnesio bei pingančio kuro, šildymas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams gali kainuoti mažiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Dėl prognozuojamo šiltesnio nei įprastai pirmojo pavasario mėnesio bei pingančio kuro, šildymas Klaipėdos ir Gargždų gyventojams gali kainuoti mažiau.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 8, 2024, 10:03 AM, atnaujinta Mar 8, 2024, 1:31 PM

Pasak bendrovės „Klaipėdos energija“, kovo mėnesį centralizuotai tiekiamos šilumos kilovatvalandė kainuos 7,10 ct be PVM – beveik 10 proc. mažiau nei praėjusių metų kovą ir 4 proc. mažiau nei šį vasarį.

Šildymo sąskaitų dydžiui didžiausią įtaką daro lauko oro temperatūra, teigia „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Rolandas Baltuonis.

„Būtent lauko oro temperatūros pokyčiai lemia gyventojų sąskaitų svyravimus, kurie susiję su šilumos poreikiu ir jos suvartojimo kiekiu. Kadangi šaltasis sezonas pamažu eina į pabaigą, tad ir būstams apšildyti šilumos reikia mažiau“, – pranešime spaudai cituojamas R. Baltuonis.

Be kita ko, galutinei sąskaitai už šilumą įtakos turi ir gyventojų įpročiai bei elgesys. Šilumos suvartojimą daugiabučiams namams ir kitiems pastatams šildyti lemia pastatų būklė.

Kainai įtakos turi ir pingantis kuras

Pagrindinių energetinių išteklių – biokuro ir gamtinių dujų, naudojamų šilumos gamybai, ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainų mažėjimo tendencijos, leido sumažinti kovo mėnesio šilumos kainą.

Dėl šiltos žiemos, mažesnių vartojimo poreikių ir aukšto Europos saugyklų užpildymo gamtinėmis dujomis pastebima, kad dujų kainos pamažu grįžta į 2021 metų lygį. Šiltesniais mėnesiais šilumos poreikis tinkle daugiausia yra dengiamas iš šilumos gamybos atsinaujinančiais ištekliais – biokuru. Dėl šios priežasties gamybos poreikis iš gamtinių dujų natūraliai yra mažesnis, lyginant su praėjusiais šildymo sezono mėnesiais.

„Besibaigiantis šildymo sezonas mažina ir pagrindinio šilumos gamybos kuro – biokuro poreikį rinkoje, taip pat mažindamas ir žaliavos kainą. Remiantis paskutiniais Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, Lietuvoje biokuras yra pigiausias tarp Baltijos šalių ir tikėtina, jog taip bus ir toliau. Šio proceso teigiamą pokytį, vykdydami šilumos tiekimo veiklą, pajautėme ir mes, todėl tai leido išlaikyti mažėjančias kainas ir gyventojams“, – sakė „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius.

Vasaris palankus vilniečiams

Dėl neįprastai šilto ir trumpesnio paskutinio žiemos mėnesio sumažėjus šilumos suvartojimui, sostinės gyventai už vasarį mokės beveik trečdaliu mažiau. Anot „Vilniaus šilumos tinklų“ (VŠT), už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje gyventojai mokės vidutiniškai 45 eurus, nerenovuotame – 77 eurus.

VŠT duomenimis, vasarį vilniečiams šilumos kilovatvalandė kainavo 7,55 ct be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – beveik tiek pat, kiek sausį ir pernai metų vasarį. Šilumos kainos mažėjimo tendencija sostinėje išlieka visą šildymo sezoną, kovo mėnesį šilumos kaina mažėja iki 7,09 cento už kilovatvalandę be PVM.

Specialistų teigimu, įtakos sąskaitų už šildymą dydžiui turi ne tik šilumos kaina, energetinis šildomo pastato efektyvumas, bet ir lauko oro temperatūra, lemianti šilumos suvartojimą.

„Šilumos suvartojimas tiesiogiai priklauso nuo lauko oro temperatūros: kuo šilčiau, tuo šilumos pastatams apšildyti reikia mažiau. Šį šildymo sezoną matome ryškius orų pokyčius – sausis buvo šaltas, o vasaris jau džiugino neįprasta šiluma. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad vasaris yra trumpiausias metų mėnuo, todėl tai taip pat atsispindi sąskaitose“, – pranešime spaudai cituojama VŠT Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.

Lauko oro temperatūrų skirtumas ir trumpesnis mėnuo padarė ženklesnę įtaką vasario mėnesio sąskaitų už šildymą dydžiui. Sąskaitos už centralizuotai tiektą šilumą vidutiniškai sumažėjo apie 30 proc. lyginant su šių metų sausiu ir apie 10 proc. lyginant su praėjusių metų vasariu.

„Už 50 kv. m. ploto buto šildymą renovuotame, energetiškai efektyviame daugiabutyje vidutinė vasario mėnesio sąskaita siekia 44 eurų, sausį klientai mokėjo 66 eurus, praėjusio šildymo sezono vasarį – 50 eurų. Nerenovuotų, energetiškai neefektyvių daugiabučių gyventojai mokės 77 eurus, sausį teko išleisti 112 eurų, o pernai vasarį šildymas tokiame name kainavo 85 eurus. Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai visuomet moka bent 40 proc. didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi pro nesandarias pastato konstrukcijas patiriami ženklesni šilumos nuostoliai“, – pažymėjo VŠT atstovė.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.