Mokesčių deklaravimas daugeliui tampa iššūkiu – pataria, ką reikėtų padaryti, kad išvengtumėte nemalonių staigmenų

Mokesčių deklaravimo sezonas daugeliui gali tapti tikru galvos skausmu. Finansų ekspertai atkreipia dėmesį, kad vis dar nustembame, sužinoję, kad turime sumokėti papildomų mokesčių. O apklausos rezultatai atskleidžia, kad net ir susigrąžinę dalį lėšų, jas mieliau išleidžiame kasdieniam vartojimui, o ne atsidedame ateičiai ar kitiems tikslams. Kaip pasiruošti mokesčių deklaravimui, kad išvengtume nemalonių staigmenų, ir kaip geriausiai išnaudoti sugrąžintą permoką?

Pajamų deklaravimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pajamų deklaravimas.<br>G.Bitvinsko nuotr.
 R.Ežerskienė.<br> N.Žilinskaitės nuotr.
 R.Ežerskienė.<br> N.Žilinskaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2024-03-14 15:41, atnaujinta 2024-03-14 15:42

Nors įstatymai numato, kokiais atvejais pajamas deklaruoti privaloma, pavyzdžiui, vykdant individualią veiklą su pažyma ar verslo liudijimu, gavus brangesnių nei 2,5 tūkst. vertės dovanų ir pan., pasitikrinti deklaruojant pajamas verta ir į šį sąrašą nepatenkantiems gyventojams.

Sekti finansus – visus metus

Dažniausiai gyventojai gali pretenduoti į permoką, jei praėjusiais metais pritaikytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – mažesnis, nei priklauso. Taip pat dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) galima susigrąžinti už studijų įmokas, įmokas į trečios pensijų pakopos sąskaitą, didesnes nei 3 proc. įmokas į antros pakopos pensijų fondus ar pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį. 2023 m. laiku pajamas deklaravusiems gyventojams buvo grąžinta net 336 mln. eurų GPM.

Vis dėlto gali būti, kad darbuotojui pritaikomas per didelis NPD. Pavyzdžiui, darbuotojui gali būti taikomas mėnesinis NPD, tačiau per metus jo mėnesio pajamos nėra vienodos: galbūt darbuotojas gavo premijų, dividendų, kompensacijų ar kitų papildomų pajamų, ilgesnį laiką sirgo ir už tai gavo ligos išmoką. Tokiu atveju deklaruojant pajamas už visus metus ir pritaikius metinį NPD, gali tekti papildomai sumokėti.

Citadele“ banko valdybos narė, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę, Rūta Ežerskienė teigia, kad mokesčių deklaravimas daugeliui gyventojų tampa iššūkiu.

„Dažnas pagal darbo sutartį dirbantis žmogus labiau domisi pačiu faktu, ar buvo pervestas atlyginimas, ištisus metus neseka visų mokestinių atskaitymų ir kitų išlaidų. Todėl deklaracijos pildymas tampa tam tikra loterija – kai nežinai, ko tikėtis, ir spaudžiant paskutinį mygtuką baisu išvysti privalomus sumokėti keletą šimtų eurų, o kartais ir daugiau. Nesiruošiant mokesčių deklaravimo sezonui ir iš anksto neatsidėjus tokios sumos, ji gali būti reikšminga mėnesio biudžeto ar net santaupų dalis“, – sako R.Ežerskienė.

Kad pavyktų išvengti šoko biudžetui, finansų ekspertė pataria su darbdaviu pasitikrinti, ar darbuotojui apskritai yra taikomas NPD, ir jei taip, tai koks – metinis ar mėnesinis. Svarbu įvertinti skirtingus aspektus: ar nevertėtų atsisakyti NPD taikymo ir, jei jis priklauso, metų gale deklaravus mokesčius susigrąžinti NPD dalį kaip GPM permoką. Taip pat svarbu metų eigoje pasižymėti ilgesnes ligos išmokas, gautas dovanas pinigais, pasižymėti kitas papildomas pajamas ir įsivertinti, ar už tai nereikės sumokėti papildomų mokesčių.

Netikėta permoka – taupymui

Anot R.Ežerskienės, nestebėję savo finansų visus metus ir pamatę priklausomą permoką, iš tiesų jaučiamės lyg laimėję loterijoje. Tokiu atveju daugelis elgiamės spontaniškai: leidžiame pinigus pramogoms ar nenumatytiems pirkiniams, nes neturime apgalvoto plano, kaip geriausiai šiuos pinigus panaudoti.

Tokį impulsyvų elgesį atskleidžia ir „Citadele“ banko inicijuota apklausa apie gyventojų planus panaudoti po mokesčių deklaravimo sugrąžintą permoką. Daugiausia respondentų šias lėšas planuoja išleisti kasdieniam vartojimui. 21 proc. lietuvių respondentų nurodė, kad žada išleisti pinigus maistui, paslaugų apmokėjimui (Latvijoje – 32 proc., Estijoje – 24 proc.), 3 proc. – laisvalaikiui ir pramogoms (Latvijoje – 3 proc., Estijoje – 2 proc.). 6 proc. apklaustųjų ketina susigrąžintą sumą išleisti kelionei (Latvijoje – 9 proc., Estijoje – 5 proc.).

Investuoti gautas lėšas arba atsidėti finansinei pagalvei ketina tik kas dešimtas: 13 proc. lietuvių respondentų, 16 proc. estų ir 13 proc. latvių. Lietuvoje investuoti labiau linkę vyrai (17 proc.) nei moterys (10 proc.). Dar 9 proc. lietuvių ir latvių bei 6 proc. estų respondentų nurodė taupysiantys didesniam pirkiniui.

„Auksinė taupymo ir investavimo taisyklė: didžiąją dalį neplanuotų pajamų – dovanų, darbe gautų premijų, grąžintų mokesčių – turėtume atsidėti taupymui. Iš kiekvieno mėnesio biudžeto galime atsidėti ribotą dalį pajamų, todėl papildomai gautų pajamų atsidėjimas taupymui ne tik padeda ugdyti taupymo įprotį, tačiau ir leidžia mums sutaupyti didesnę sumą greičiau“, – atkreipia dėmesį R.Ežerskienė.

„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2024 metų vasarį. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.