L. Girskienė siūlo leisti bet kuriuo metu pasitraukti iš pensijų fondų ir atgauti sumokėtas įmokas

Ketvirtadienį Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Ligita Girskienė ketina pateikti parlamentui Pensijų kaupimo įstatymo pataisas, siūlančias leisti gyventojams bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas įmokas.

Senjorė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Senjorė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Ligita Girskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Ligita Girskienė.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Jadvyga Bieliavska

Mar 28, 2024, 8:23 AM, atnaujinta Mar 28, 2024, 8:27 AM

Parlamentarė taip pat siūlys nustatyti, kad pensijų fondų dalyvis turi teisę nebūti įtrauktas į pensijų kaupimą, jei Valstybinio socialinio draudimo fondui (VSDF) pateikia nustatytos formos prašymą.

Pasak L. Girskienės, priėmus įstatymo pataisas, pensijų kaupime liktų tik tie, kurie patys nori dalyvauti šiame kaupime.

Jos nuomone, toks sprendimas padidintų fondų atsakomybę.

„Manau, kad investicinės bendrovės ir pensijų fondai elgsis atsakingiau ir skaidriau, nes žinos, kad pensijų kaupime dalyvaujantys gyventojai galės bet kuriuo metu pasitraukti“, – sako L. Girskienė.

Ji siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 m. liepos 1 d. Įvertinęs projektą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastebi, kad pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra Lietuvos pensijų sistemos dalis, kai senatvės pensijoms skirtos lėšos kaupiamos specialiuose pensijų fonduose.

„Todėl sudarius galimybę visiems pensijų kaupimo dalyviams bet kada atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir atgauti sumokėtas įmokas, būtų paneigta pensijų kaupimo sistemos paskirtis – užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas“, – sako Seimo teisininkai.

ELTA jau skelbė, kad Konstitucinis teismas (KT) nusprendė, jog Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų pažeidžia Konstituciją.

Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo. KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejasi su jo nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo.

KT nurodė, kad pensijų fonde sukaupto turto dydžių ir nuo jų priklausančios pensijų išmokų dydžio nustatymo pagrįstumas ir tikslingumas nėra konstitucinės kontrolės dalykas, nes nėra pagrindo teigti, jog tokiu teisiniu reguliavimu akivaizdžiai paneigtos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės. KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai.

Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo pensijų fonduose.

Taip pat jie kėlė klausimą ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą, atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

Po KT sprendimo socialdemokratai pasiūlė leisti dėl svarbių priežasčių pasiimti pensijų fonduose sukauptas lėšas.

Įregistruotomis Pensijų kaupimo įstatymo pataisomis jie siūlo antros pakopos pensijos dalyviams suteikti galimybę gauti išmoką, jeigu jie patys ar jų šeimos nariai susirgtų sunkia liga, taip pat artimojo mirties atveju, nustačius neįgalumą ar netekus darbingumo, prireikus protezuoti dantis, taip pat ištikus stichinei nelaimei, netekus būsto, priklausančio nuosavybės teise, ir panašiais atvejais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.