Tyrimas: lietuviai taupo didesniems pirkiniams, estai – finansinei atsargai

Dviem trečdaliams Lietuvos gyventojų svarbu lengvai atlikti finansines operacijas, 34 proc. siekia sutaupyti didesniam pirkiniui – automobiliui, buitinei technikai ar namams atnaujinti, dar 30 proc. norėtų sukaupti arba kaupia finansinę pagalvę. Savo ruožtu latviai ir estai didesnį dėmesį skiria finansinei pagalvei sukaupti, rodo SEB banko inicijuotas Baltijos šalių gyventojų tyrimas.

Latviai ir estai didesnį dėmesį skiria finansinei pagalvei sukaupti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Latviai ir estai didesnį dėmesį skiria finansinei pagalvei sukaupti.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Latviai ir estai didesnį dėmesį skiria finansinei pagalvei sukaupti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Latviai ir estai didesnį dėmesį skiria finansinei pagalvei sukaupti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 13, 2024, 5:20 PM, atnaujinta Apr 13, 2024, 5:21 PM

Valdyti asmeninį biudžetą Lietuvoje aktualiau moterims (21 proc.). 35 proc. jų nurodo, kad joms svarbu sutaupyti lėšų didesniems pirkiniams, o finansinės pagalvės kaupimu labiau rūpinasi trisdešimtmečiai ir keturiasdešimtmečiai vyrai (32 proc.). 15 proc. jų taip pat dažniau domisi galimybėmis pradėti investuoti (15 proc.).

Svarbiausi Baltijos šalių gyventojų finansiniai poreikiai panašūs – paprastai valdyti savo kasdienius finansus. Kiti pagrindiniai gyventojų finansiniai poreikiai, anot apklausos rezultatų, tarp kaimynų išsiskyrė.

Kas antras estas mini poreikį sukaupti finansinę pagalvę. Šį tikslą rinkosi ir panaši Latvijos gyventojų dalis, o lietuviams šis prioritetas nebuvo toks svarbus. Estai taip pat labiau akcentavo asmeninio biudžeto tikslų nusistatymo ir valdymo svarbą.

„Estijos ekonomika išgyvena giliausią tarp kaimyninių šalių nuosmukį, tad suprantama, kad šios šalies gyventojai didesnį dėmesį šiuo metu skiria finansiniam saugumui užtikrinti. Lietuviai mažiau dėmesio kreipia į finansinę pagalvę, vidutiniškai rūpinasi asmeninio biudžeto valdymu ir, palyginti su kaimynais, menkai kreipia dėmesį į pensijos kaupimą. Kita vertus, pagal norą pradėti investuoti jau pasivijome estus – šį prioritetą rinkosi 12 proc. apklaustųjų“, – pranešime cituojama SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.

Vis dėlto investicijas, kaip svarbų finansinį poreikį, dažniau rinkosi lietuviai vyrai (15 proc.), o ne moterys (10 proc.).

Jaunimas ruošiasi imti būsto paskolą ir nori investuoti

Skirtingose amžiaus grupėse išsiskiria jaunimas iki 29 metų. Jam būdingas poreikis sukaupti didesniems pirkiniams ar pradinei būsto paskolos įmokai ir išmokti valdyti savo asmeninį biudžetą.

40 proc. jaunų žmonių Lietuvoje norėtų sutaupyti pakankamai pinigų didesniam pirkiniui, kas trečias – nusistatyti biudžeto tikslus ir jų laikytis, dar 26 proc. – sukaupti finansinę pagalvę. Latvijos ir Estijos jaunimo prioritetai yra panašūs, tik kaimynai gerokai didesnį dėmesį skiria finansinei pagalvei sukaupti. Šį prioritetą kaip svarbiausią rinkosi 48 proc. jaunų latvių, 58 proc. estų ir tik 26 proc. lietuvių.

Apklausa taip pat atskleidė, kad Estijos jaunimo finansinis raštingumas geresnis. Be jau minėto finansinės pagalvės klausimo, savo biudžeto valdymą kaip vieną svarbiausių finansinių poreikių nurodė 42 proc. jaunimo Estijoje, palyginti su trečdaliu Lietuvoje ar Latvijoje.

Baltijos šalių gyventojų finansinių prioritetų tyrimą šių metų kovo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Buvo apklausta po 1 tūkst. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: ar rinkimų rezultatai yra valdančiųjų fiasko?