Nors saulės elektrinių parkai auga, daliai gyventojų vis dar kyla klausimas – ar verta investuoti?

Nors saulės elektrines įsirengia vis daugiau individualių namų savininkų bei verslo subjektų, tačiau auga ir saulės elektrinių parkai, sako UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė. Tačiau Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas atkreipia dėmesį, kad dėl neaiškios gaminančių vartotojų ateities, atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.

Atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.<br>T.Bauro nuotr.
Atsiranda vis daugiau abejojančių, ar apsimoka įsigyti nutolusią saulės elektrinę.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Apr 22, 2024, 1:24 PM, atnaujinta Apr 22, 2024, 1:29 PM

„Jei 2022-aisiais metais Lietuvoje nutolusias saulės elektrines įsigijusių gaminančių vartotojų buvo apie 5 tūkstančius, o jų turimų elektrinių bendra galia – 39 MW, tai jau 2023-aisiais turime 20 tūkstančių naujų vartotojų, ir 100 MW bendros elektros galios“, – skaičiuoja UAB „Saulės grąža“ direktorė Deiminta Noreikienė.

Anot jos, „Saulės grąžos“ įrengti ir veikiantys saulės elektrinių parkai jau generuoja 9 MW elektros energijos, o šiais metais planuojama pajungti dar 25 MW.

„Pastebime, kad vis daugiau žmonių supranta nutolusių saulės elektrinių teikiamą naudą ir nusprendžia jas įsigyti. Jas vis dažniau jas renkasi ir tie, kurie jau turi įsirengę saulės elektrines, tačiau jiems prireikia papildomos galios. Trūkstamą kiekį jie dažnai perka iš nutolusio saulės parko“, – pasakoja D. Noreikienė.

Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas Andrius Karazinas tikina, kad nutolę saulės parkai yra labai sėkmingas Lietuvos modelis, kuriuo žavisi ir kolegos iš kitų ES šalių, nes ne visose jie taip gerai išvystyti. Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu saulės parkai patrauklesni yra fiziniams asmenims, viešosioms įstaigoms ir Energetikos ministerijos bandomoms propaguoti įvairios bendrijoms („skurdo“ bendrijoms, energetinėms bendrijoms).

„Visi gaminantys vartotojai iki šių metų sausio 1 dienos galėjo naudotis net-metering (atsiskaitymo kilovatvaladėmis) elektros energijos apskaitos modeliu. Nuo šių metų juridiniams asmenims tokio atsiskaitymo modelio rinktis jau nebegalima, lieka tik net-billing (grynojo atsiskaitymo modelis).

Taigi, juridiniams asmenims nutolusiame parke jau nelabai yra prasmės įsigyti saulės elektrinės dalį“, – apie sumažintą motyvaciją verslui rinktis saulės jėgainėse pagamintą elektros energiją kalba pašnekovas.

Tiesa, išlieka motyvacija toms įmonėms, kurių prioritetas įgyvendinti tvarumo kriterijus ir naudoti mažiau taršią energiją.

Daugiabučių gyventojai gali rinktis

D. Noreikienė sako, kad praktika rodo, jog vieni iš pagrindinių saulės elektrinių parkų klientų yra daugiabučių gyventojai.

„Jiems tai yra puikus sprendimas, nes kiti būdai gauti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių, yra brangūs ir nepatogūs. Šiuo atveju tereikia elektros įvado. Taigi, kiekvienas daugiabučio gyventojas gali turėti nuosavą nutolusią saulės elektrinę“, – tikina D. Noreikienė.

Anot jos, Lietuvoje įrengiami nutolę saulės elektrinių parkai, kuriuose saulės elektrinės dalį gali įsigyti kiekvienas Lietuvos gyventojas ar juridinis asmuo.

„Vartotojas, įsigijęs saulės parko dalį, naudoja elektros energiją įprastu būdu. Saulės elektrinių parko valdytoju išlieka ta įmonė, kuri prižiūri, kad parkas tinkamai veiktų. Ji prisiima elektros energijos generacijos, elektrinės priežiūros įsipareigojimus jos veikimo laikotarpiu, kuris yra 25–30 metų, priklausomai nuo įrangos“, – aiškina saulės energetikos ekspertė.

Ji tikina, kad vartotojas gali įsigyti tiek kW, kiek jam reikia.

„Iš nutolusios saulės elektrinės jam yra priskiriama reikiama galia per ESO sistemą. Tai svarbu, kad vyktų pasaugojimas ir atitinkamos galios priskyrimas būtų garantuotas būtent tam vartotojui“, – aiškina pašnekovė.

Pasak jos, kiek galios reikia įsigyti nutolusioje saulės elektrinėje, apskaičiuojama remiantis tokiais pat principais, kaip ir įsirengiant saulės elektrinę ant namo stogo.

„Dažniausiai žmonės įsigyja apie 5 kW galios elektrinę, jeigu kalbame apie butų gyventojus. Yra skaičiuojama kad 1 kW įrengtosios galios nutolusios saulės elektrinės dalis yra skirta vartotojui kuris naudoja 1000 kWh per metus. Galime pasidžiaugti, jog mūsų saulės parke 1 kW pagamina 1075 kWh. Taip yra, nes saulės elektrinė parke statoma idealiu kampu, kad sugeneruotų maksimalų elektros energijos kiekį. Ant stogo elektrinę ne visuomet pavyksta sumontuoti idealiu kampu“, – pasakoja D. Noreikienė.

Susidomėjimas auga, o parama motyvuoja

Šiuo metu Lietuvoje dar veikia paramos mechanizmas, skatinantis gaminančių vartotojų skaičiaus augimą ir nuolatos skelbiami paramos kvietimai įsirengti tiek įprastas, tiek įsigyti nutolusias saulės elektrines. Ir saulės elektrines, ir nutolusias saulės elektrines galima įsirengti ar įsigyti ir be paramos, ir su ja.

„Žinoma, kad parama labai motyvuoja vartotojus, juk ji pagreitina elektrinės atsiperkamumą.

Pavyzdžiui, šių metų pradžioje paskelbto kvietimo paraiškas užpildė 5243 žmonės, bendrai 7,5 mln. paramos sumai“, – skaičiais dalijasi N. Noreikienė.

Ji sako, kad gyventojams parama teikiama atsižvelgiant į tai, kokios galios elektrinė įsigyjama.

„Pavyzdžiui, jeigu investicijos kaina perkant 1 kW saulės parko dalį yra 955 Eur, APVA paramos dydis yra 323 eurai, tai nuosavų lėšų reikėtų turėti 632 eurus už 1 kW įrengtosios galios saulės parko dalies. Vadinasi parama siekia apie trečdalį kainos“, – teigia D. Noreikienė.

Pašnekovė ragina susidomėjusius, bet dar nespėjusius įsigyti nuotolinės saulės elektrinės, stebėti būsimus APVA kvietimus, nes parama pagreitina elektrinių atsiperkamumą.

„Skaičiuojame, kad be paramos įsigyta nutolusi saulės elektrinė atsiperka per 7–8 metus, o su parama – per 4–5 metus“, – teigia D. Noreikienė.

A. Karazinas sako, kad galėtų būti daug didesnis skaičius gyventojų, įsigyjančių nutolusias elektrines, jei būtų aiškesnės ateities perspektyvos.

„Šiai dienai nėra visiško aiškumo, dėl gaminančių vartotojų ateities. Panaikintas net-metering juridiniams asmenims kelia daug abejonių ir fiziniams asmenims ir tai juos kiek pristabdo nuo tokių elektrinių įsigijimo“, – pastebi Lietuvos saulės energetikos asociacijos vadovas.

Jis primena, jog net-biling modelio tikslas – skatinti vartotoja naudotis tinklu išmaniai: tai reiškia perduoti elektrą tinklui, kai kaina aukštesnė, o imti – kai ji žemesnė.

„Tačiau nutolusiame parke vartotojas negali reguliuoti elektros energijos padavimo į tinklą. Jau dabar rinkoje yra dienų, valandų, kai elektros kaina yra minusinė, nes visi gamintojai tiekia elektrą į tinklą. Ir tai daro nutolusios parkus mažiau patrauklius“, – apgailestauja jis.

Nutolusi ar įprasta saulės elektrinė?

Svarstantiems, kokią elektrinę įsigyti – nutolusią ar įrengtą ant namo stogo, D. Noreikienė sako, kad nors abiejų atsipirkimo laikotarpis yra panašus, tačiau reikia įvertinti ir individualias sąlygas.

„Statant elektrines saulės parkuose yra parenkama ideali orientacija pietų kryptimi ir taip pasiekiama maksimali elektros energijos generacija, o įranga nuolatos aptarnaujama, kad veikimas būtų nenutrūkstamas. Įsirengiant elektrinę ant stogo jos kryptis ne visada gali būti pati optimaliausia. Todėl nors tokia elektrinė šiuo metu ir kainuoja pigiau, skaičiuojant už vieną kW, bet pasiekiamas elektros energijos gamybos efektyvumas yra mažesnis. Būtent todėl vertinant kainos ir gamybos santykį atsiperkamumo rezultatai yra panašūs“, – sako D. Norkienė.

Ji įvardija ir kitus nutolusios saulės elektrinės privalumus. Pasak jos, ją turinčiam vartotojui nereikia rūpintis nei jos įrengimu, nei priežiūra.

„Mokamas metinis priežiūros mokestis ir tos elektrinės operatorius pasirūpina viskuo, kad būtų užtikrintas generacijos įsipareigojimas. Šaltuoju sezonu tiekimas irgi yra užtikrinamas – principas tas pats, kaip ir kitų gaminančių vartotojų aprūpinimo. Sunaudotos elektros energijos apskaita yra virtuali, vykdoma pas elektros tiekėją. Kiek saulėtuoju metų laiku elektros energijos buvo sukaupta, tiek žiemą vartojama. Jei vartotojas pagamina daugiau elektros nei suvartoja, ji keliauja į ESO tinklus pasaugojimui, – aiškina D. Norkienė.

Planuojant elektrinę – vertinti ateities planus

Pašnekovė pasakoja, kad šiuo metu populiariausia įsigyti iš nutolusios saulės elektrinės apie 5 kW. Tačiau prieš nusprendžiant, ar tikrai pakaks tokio elektros energijos kiekio, kokį vartotojas sunaudoja dabar, D. Noreikienė pataria gerai įvertinti ne tik dabartinę situaciją, bet ir ateities planus: tokius, kaip elektromobilio įsigijimas, galbūt keistina šildymo sistema bei kitus sprendimus, kurie galėtų ateityje reikšmingai didinti elektros energijos suvartojimą.

Ji pateikia ir detales, kurios sudaro elektros energijos kainą nutolusios elektrinės savininkui.

„Be pirkimo kainos tapus gaminančiu vartotoju yra mokami mokesčiai. Tai priežiūros mokestis vystytojui už modulių plovimą, šienavimą, draudimą, techninį aptarnavimą, kurio kaina Saulės parke „Čedasai“ yra 18 eur/kW. Taip pat gaminančio vartotojo mokestis ESO už pagamintos ir patiektos į tinklą bei suvartotos elektros energijos kiekių apskaitymą“, – aiškina pašnekovė.

Pašnekovės teigimu, ekonomiškai naudingiausias yra planas „Atsiskaitymas už leistiną generuoti elektrinės galią“.

„Šiuo metu kaina perkant elektros energiją iš nepriklausomo tiekėjo yra 20–24 centai už 1 kWh. Jeigu skaičiuojame, kad saulės parke „Čedasai“ per metus pagaminsime 1075 kWh (įsigijus 1 kW galios), o sumokėsime už gamybos aptarnavimą 18 Eur + 49,68 Eur= 67,68 eur, tai reiškia jog elektros 1 kWh kaina bus 67,68 Eur / 1075 kWh = 6,29 cento už kWh, arba tris kartus pigiau“, – apie naudą vartotojui aiškina D. Noreikienė.

Ji taip pat primena, kad kol kas gaminantys vartotojai nėra įpareigoti keisti turimus planus ir gali naudotis gaminančio vartotojo schema (net-metering) neterminuotai. Tačiau yra galimybė rinktis net-billing sudarant sutartį su nepriklausomu tiekėju.

A. Karazinas sako, kad šiuo metu tos ES šalys, kurios net-metering atsiskaitymą buvo pakeitusios į net-billing, kaip pavyzdžiui Nyderlandai, šiuo metu vėl sugrįžta prie buvusio modelio. Nes praktika parodė, kad net-metering buvo esminis veiksnys, skatinęs vartotojus rinktis elektros energiją pagamintą saulės elektrinėse.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.