Nors oranžinius maišelius per 4 mėnesius pasiėmė daugiau nei pusė vilniečių, jų tarp atvežamų atliekų perdirbėjai randa tiktai apie 4 procentus.

Pabandžiusio ir vėl būti išskirtiniu Vilniaus laukia nesėkmė. Pasirinkusi kitokį maisto atliekų tvarkymo modelį nei visa Lietuva sostinė dabar stengiasi nutylėti, kiek maisto atliekų oranžiniuose maišeliuose patenka į mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių operatoriaus „Energesman“ gamyklą prie Vilniaus kogeneracinės jėgainės Gariūnuose.

Tačiau įmonės „Energesman“ direktorius Algirdas Blazgys neslėpė, kad oranžinių maišelių tarp šiukšlių – vos 4 proc., nors šiaip maisto atliekų konteineriuose būna iki trečdalio.

Savivaldybė ir toliau giria oranžinius maišelius ir kibirus, kurių įsigijo už 1,37 mln. eurų, tik aptakiai nurodydama, kad tinkamai maisto atliekas rūšiuoja dauguma vilniečių.

[[ge:lrytas:lrytas:31397182]][[ge:lrytas:lrytas:31288986]]

Kiekvieną prapjauna peiliu

Portalui lrt.lt A.Blazgys kalbėjo apie tai, ar vilniečiai, kurie atsiėmė oranžinius maišelius, juos naudoja pagal paskirtį: „Visi mano, kad tie maišeliai didžiulį kiekį maisto atliekų surenka.“ Bet taip anaiptol nėra.

Oranžinius maišelius Vilniaus regiono savivaldybės pasirinko dėl to, kad jose neįrengti atskiri maisto atliekų konteineriai, kaip kitur Lietuvoje.

Tad oranžiniai maišeliai keliauja į mišrių atliekų konteinerius, o ryški spalva pasirinkta dėl to, kad juos būtų galima atskirti.

Bet tai dar ne viskas. Atkeliavusios į MBA gamyklą atliekos patenka į rūšiavimo linijas ir darbuotojai rankiniu būdu atrenka oranžinius maišelius, sumeta juos į šachtą.

Po to tie maišeliai patenka į biologinio apdorojimo zoną, kur darbininkai kiekvieną jų prapjauna peiliu ir apžiūri, ar viduje – vien tik maisto atliekos.

Tik po to išrūšiuotos maisto atliekos patenka į kompostavimo tunelius. A.Blazgys pripažino, kad toks procesas yra labai sudėtingas ir neekonomiškas.

Paragino niekur neskubėti

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Žilvinas Šilgalis minėjo ir dar vieną bėdą: skirtingai negu kiti miestai, Vilnius maisto atliekų tvarkymo paslaugą perka. Jo manymu, šis kelias yra brangesnis, be to, sostinė negaus Europos Sąjungos paramos, todėl papildomos sąnaudos gali būti perkeltos gyventojams.

Tačiau Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktorius Tomas Vaitkevičius atrėmė, kad reikia pradėti ne nuo ES lėšų panaudojimo, o nuo atliekų srauto bei jų perdirbimo kokybės vertinimo ir tik tada rinktis geriausią variantą.

Pasak jo, dažnai daug kas daroma dėl to, kad reikia panaudoti europines lėšas, o po to – žiūrėsim.

Jo įsitikinimu, pirmiausia reikia pradėti rinkti maisto atliekas, įvertinti jų srautą, kokybę ir tiktai tada pasirinkti patį geriausią sprendimą.

Vertins gyventojų įpročius

VAATC projektų vadovės Reginos Janutėnienės žodžiais, Vilniuje pasirinktas maisto atliekų tvarkymo modelis naudojamas Skandinavijos šalyse.

Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas tikino, kad Vilniaus apsisprendimą, kokiu būdu rūšiuoti maisto atliekas, lėmė atliekų surinkimo sąnaudos.

„Jei nuo bendro atliekų srauto atskirtos maisto atliekos būtų metamos į atskirus konteinerius ir išvežamos atskirai, šiuo metu tai gyventojams lemtų maždaug 40 proc. didesnę metinę rinkliavą už šiukšlių išvežimą ir tvarkymą“, – aiškino savivaldybės atstovas.

Anot G.Grubinsko, vėliau savivaldybė vertins, ar išdalinus kibirėlius ir maišelius susiformavo gyventojų įpročiai ir ar išrūšiuotų maisto atliekų kiekis auga.

Esą pagal tai bus priimami tolesni sprendimai, gali būti pereita prie maisto atliekų tvarkymo naudojant atskirus konteinerius, ką jau naudoja kitos savivaldybės.

Procesas nebus paprastas

Kodėl Vilnius iš karto neįrengė konteinerių maisto atliekoms kaip kiti miestai?

Savivaldybės Atliekų poskyrio vedėja Eglė Bernotavičienė sakė, kad dabar Naujininkų ir Panerių atliekų surinkimo zonoje pradėtos pirkimo procedūros surinkimo paslaugai iš atskirų maisto atliekų konteinerių.

Planuoja, kad šioje zonoje maisto atliekų konteineriai atsiras iki lapkričio, o kitose keturiose – iki 2026-ųjų.

Tačiau T.Vaitkevičius nėra toks optimistas. Anot jo, šis procesas Vilniuje nebus toks paprastas, nes sudėtinga parinkti kiekvienam konteineriui vietą, jį pastatyti. Todėl visame mieste jų įrengti nepavyks ir oranžinių maišelių sistema liks.

Pasiėmė daugiau nei pusė

Iki balandžio vidurio savivaldybė kartu su oranžiniais maišeliais išdalijo 174 tūkst. kibirų. Vadinasi, maisto atliekas turėtų rūšiuoti apie 64 proc. vilniečių.

Maišeliai ir kibirai iki šiol dalijami seniūnijose, prekybos centruose ir automobilių stovėjimo aikštelėse.

Tačiau savivaldybė kol kas net užsiminti nenori apie oranžiniuose maišeliuose surenkamų maisto atliekų kiekį.

Ji tik atskleidė, kad daugiau negu pusė maisto atliekoms rūšiuoti skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas.

Taip pat savivaldybė priminė, kad dabar maisto atliekų dalis mišriose komunalinėse atliekose sudaro 15 proc. ir yra mažesnė, negu iki šiol fiksuotas 25 proc. vidurkis. Tačiau anoks čia rūšiavimo nuopelnas, jei vilniečiai ėmė taupyti ir apskritai mažiau mėto maistą?

Neįvardindama kiekio savivaldybė prieš mėnesį skelbė, kad per pirmuosius naujos maisto atliekų rūšiavimo tvarkos mėnesius paaiškėjo, jog 90 proc. vilniečių rūšiuoja tinkamai.

Vadovą rezultatai džiugino

Vasario 26 dieną buvo ištirtos komunalinės atliekos, atvežtos iš Vilniaus. Atliekose buvo 321 maisto maišelis, jų bendras svoris sudarė 0,44 tonos. Iš jų buvo ištirti 82 maišeliai.

VAATC vadovą T.Vaitkevičių džiugino tyrimo rezultatai – bendras maišelių užterštumas siekė vos 3,54 proc. Tai reiškia, kad beveik 93 proc. tirtų maišelių turinys buvo vien maisto atliekos. 3,7 proc. maišelių buvo rastas tik nedidelis priemaišų kiekis, o vos 3,6 proc. maišelių buvo pripildyti ne maisto atliekomis arba juose rastas tik nedidelis jų kiekis.

Tyrimas atskleidė, kad tarp kitomis atliekomis užterštų maišelių didžiausią (beveik 37 proc.) priemaišą sudaro plastiko pakuotės ir atliekos, taip pat 15 proc. popieriaus ir kartono pakuotės bei atliekos.

Iš viso atlikti keturi tokie tyrimai, o vienas jų parodė, kad maisto atliekoms skirtuose maišeliuose yra mažiau nei 4 proc. priemaišų. Jos nuomone, viena tokių rezultatų priežasčių gali būti maža kibirų talpa, neleidžianti į juos dėti priemaišų.

„Tyrimų metu pastebėta, kad, maisto atliekas pradėjus surinkti atskirai, į mišrių komunalinių atliekų srautą patenka švaresnės atliekos, todėl jas lengviau atskirti ir paruošti perdirbti.

Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad dabar atliekų, kurios gali būti identifikuotos ir atskirtos, dalis sudaro 80 proc. O tai net 20 proc. daugiau nei ilgametėje tyrimų istorijoje nustatytas vidurkis“, – aiškino T.Vaitkevičius.

Išmesti reikia išpakuotus produktus

Maisto atliekų pripildytą maišelį reikia sandariai užrišti dvigubu mazgu (kad atliekos neišbyrėtų) ir išmesti į mišrių atliekų konteinerį.

Į oranžinius maišelius reikia mesti vartoti nebetinkamus maisto produktus (būtinai išpakuotus), žieves, lupenas, graužtukus, arbatos ir kavos tirščius, arbatos pakelius, kambarinius augalus ir jų dalis, virtuvėje naudotus popierinius rankšluosčius ir servetėles, vartoti netinkamus maisto papildus ir kitas maisto organinės kilmės, biologiškai yrančias atliekas.

Oranžinės spalvos maišeliuose esančios maisto atliekos rūšiavimo metu yra atpažįstamos pagal maišelio spalvą ir atskiriamos nuo kitų mišrių atliekų. O maišeliai, į kuriuos yra sudėtos maisto atliekos, atskiriami ir perdirbami atskirai.

Atskiriant maisto atliekas ne tik suteikiama galimybė biologiškai skaidžias atliekas paversti kompostu ar biokuru, bet taip pat lengviau perdirbti plastiko ir popieriaus atliekas.

Iš oranžinių maišelių liko šnipštas? Stengiasi nutylėti, kiek tarp atliekų išmetama maisto