Kitų metų prognozės rodo, kad laukiama kiek spartesnio ekonomikos augimo, kalbant apie realius skaičius. Nominaliajam bendrajam vidaus produktui numatomas 5–6 proc. augimas. Tikimasi, kad šiek tiek sparčiau augs eksporto rinkos.
Būsto rinkos aktyvumui kiti metai, panašu, bus palankūs.
Tokias prognozes T.Povilauskas pristatė Lietuvos banko konferencijoje.
Prieš metus būsto sandorių skaičius buvo kritęs maždaug į prieš dešimtmetį buvus lygį. Rinka laukė mažesnių palūkanų normų, o taip pat ir būsto sandorių skaičiaus atsigavimo. Galima įtarti, kad ir potencialūs pirkėjai laukė pirmojo žingsnio iš Europos Centrinio Banko (ECB). Mat mėnesinis būsto sandorių skaičius tvirtai perlipo praėjusių metų sandorių lygį nuo liepos. Priminsime, kad ECB pirmą kartą palūkanas sumažino birželio viduryje.
„Jau keturis mėnesius sandorių skaičius viršija praėjusių metų lygį, o spalį buvo viršytas dešimties metų vidurkis. Mano skaičiavimais jau šiais metais metinis sandorius skaičius turėtų būti minimaliai didesnis, lyginant su praėjusiais metais“, – Lietuvos banko konferencijoje kalbėjo T.Povilauskas.
Akivaizdu: tikimasi, kad mažesnės palūkanų normos gaivina ir toliau gaivins būsto sandorius.
Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, pagal nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimo tendencijas kol kas pirmauja. Tačiau mažėjančios palūkanų normos daro įtaką visose Baltijos šalyse ir euro zonoje. Kaip rodo naujausi duomenys, trečiąjį ketvirtį, palyginti su praeitų metų trečiuoju ketvirčiu, butų sandorių skaičius visose Baltijos šalyse buvo didesnis.
Paskolų palūkanos paveikė sumą, kokią gali pasiskolinti imantysis paskolą. T.Povilauskas skaičiavo: darant prielaidą, kad skolinamasi 25 metams, paskolai per mėnesį neišleidžiant daugiau nei 500 eurų, 2022 m. pradžioje buvo galima pasiskolinti daugiausia 120 tūkst. eurų.
Dugnas pasiektas prieš metus, spalį, kai maksimali galima pasiskolinti suma buvo susitraukusi maždaug trečdaliu. „Dabar ji pradėjo augti, bet yra vis dar toli nuo 2022 metų“, – komentavo SEB banko ekonomistas.
Mažėjančios palūkanų normos daro įtaką ir būsto kainoms. Štai Švedijoje palūkanos mažinamos agresyviau negu euro zonoje, o lūkesčiai dėl būsto kainos didėjimo ir rinkos aktyvumo auga. Po 2023 m. fiksuoto kirtimo būsto kainos Švedijoje dabar jau apie 5 proc. didesnės negu prieš metus.
„Naujų statybų pradžia dar istoriškai žema, sandorių skaičius irgi rodo tik minimalius atsigavimo ženklus, bet kainos padidėjusios, – kalbėjo SEB banko ekonomistas. -
Vokietijoje kainų korekcija irgi buvo gana nemaža – minus 8 procentai. Čia taip pat fiksuojamas kainų pakilimas nuo dugno“.
Kitas specifinis atvejis – Lenkija. Čia palūkanos buvo sumažintos prieš rinkimus į parlamentą 2023-aisiais, tačiau dabar, palyginti su pernai metais, būsto kainos Lenkijoje 15 proc. didesnės.
„Viena priežasčių – prieš pusantrų metų išsakytas labai didelis noras skatinti būsto prieinamumą jaunoms šeimoms, kai buvo galima labai pigiai pasiskolinti naujam būstui įsigyti. Tai atgaivino NT rinką, tačiau NT kainos itin pašoko“, – sakė T.Povilauskas.
Lietuvoje, jo skaičiavimais, 2025–2026 m. palūkanoms, palyginti su pajamomis, išleisime mažiau, o tai darys teigiamą įtaką ir ekonomikai, ir namų ūkių finansams. Kiekvienas euras, kuris nebus išleistas palūkanoms mokėti, anot ekonomisto, keliaus arba į ekonomiką, arba investicijoms.
Vis tik euro zonos ekonominio aktyvumo pastarųjų kelių mėnesių rodikliai nuvilia.
Kito ECB sprendimo dėl bazinių palūkanų laukiama gruodžio 12 d.
„Kad palūkanas mažins – akivaizdu, bet klausimas – kiek? Mes galvojame, kad infliacija neturėtų būti didelė problema, ji euro zonoje laikysis arti 2 proc., tad ECB turės pajėgumų palūkanas mažinti“, – prognozavo T.Povilauskas.
SEB banko analitikų manymu, kitais metais 6 mėn. EURIBOR galėtų kristi iki 1,7 proc.
„Manome, kad bus judama žemiau tų 2 proc. – neutralios palūkanų normos: visgi kiti metai Europai neturėtų būti lengvi ir turbūt reikės pagalbos iš pinigų politikos“, – aiškino pranešėjas.
