„Mokestiniai pakeitimai nebūtinai diržus veržia, o galimybes investuoti į švietimą, sveikatą ir kultūrą didina. Mes tikrai nekalbame apie viešųjų paslaugų prieinamumo ar kokybės mažinimą. Atvirkščiai, apie kokybės gerinimą“, – ketvirtadienį žurnalistams teigė G.Paluckas.
Taip premjeras sureagavo paklaustas ar R.Šadžiaus teiginiai paneigia ankstesnius pažadus, kad siekiant gynybos finansavimo einamosios valstybės išlaidos nebus mažinamos.
Politikas pabrėžė, kad mokesčių pakeitimų paketas bus rengiamas atsižvelgiant į visuomenės ir verslo interesus bei poreikius.
„Kai ateis laikas, visas mokestinių pakeitimų paketas bus padėtas ant stalo. Pirmiausiai, tai bus koalicijos partneriams, nes reikia įsivertinti politinę valią. Nes reikia įsivertinti poveikį visokioms visuomenės grupėms, kaip tai veiks vartojimą, kiek tai spaus verslą“, – kalbėjo jis.
Ketvirtadienį susitikimo su Seimo liberalų frakcija metu R.Šadžius teigė, kad norint pasiekti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą šalies gynybos reikmėms per ateinančius ketverius metus, neišvengiamai teks daryti mokesčių sistemos korekcijas.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.