„Iki“ tinklas naują praktiką iki šiol taikė penkiose parduotuvėse Vilniuje bei Kaune. Būtent šiame prekybos tinkle parduota virš 30 tūkst. produktų, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs. „Pirkėjai reagavo labai gerai, todėl nuo vasario 1 d. ją paleidome visose parduotuvėse“, – pokyčius pristatė „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė.
Prekybos tinklo atstovai skaičiuoja, kad taip pirkėjams visose parduotuvės pradėjus siūlyti maisto produktus, kurių „geriausia iki“ terminas pasibaigęs, padės sutaupyti 70 proc.
„Vienas prekybos tinklas jau pradėjo tą daryti masiškai. Tikimės, kad to imsis ir kiti prekybos tinklai. Tikiuosi, prekybos tinklai patys proaktyviai įsidiegs tokį sprendimą ir greitu metu matysime kaip įprastą normą, kad prekybos vietoje turėsime lentynėlę, skirtą būtent tokiems produktams“, – spaudos konferencijoje sakė Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Nors teisės aktai produktus leidžia pardavinėti 45 kalendorines dienas po „geriausia iki“ termino pabaigos, N.Kvietkauskaitė minėjo, kad „Iki“ šį laikotarpį savo parduotuvėse sutrumpino iki 1 mėnesio.
Skaičiuojama, kad maisto prekių, kurių „geriausia iki“ terminas pasibaigęs, vienoje parduotuvėje gali būti vidutiniškai 200–300 vienetų per mėnesį.
Naujoji iniciatyva apima įvairias ilgo galiojimo produktų kategorijas, tokias kaip aliejus, miltai, kruopos, makaronų gaminiai, konservai, kava, arbata, šokoladas, saldumynai, gaivieji gėrimai ir kt. Skaičiuojama, kad taip gali pavykti išsaugoti apie 0,5 mln. maisto produktų per metus – apytiksliai 25 pilnas sunkvežimių priekabas maisto.
Įgyvendinant teisės aktų reikalavimus, tokios prekės ir toliau bus nepažeistose, pirminėse gamintojo pakuotėse su aiškia informacija apie „geriausia iki“ terminą.
„Iki“ prekybos tinkle šios maisto prekės bus siūlomos atskiruose krepšiuose.
„Jei produktai nebus parduoti per tą laiką, jie bus perduodami paramos organizacijoms. Taip galėsime užtikrinti, kad tuos mūsų bendruomenės narius, kuriems reikia pagalbos, ir toliau pasieks įvairūs produktai, kurie dar bus pakankamai ilgai tinkami vartoti“, – sakė N.Kvietkauskaitė.
Prekybos tinklas žada po mėnesio paruošti programėlę telefonams, kuri parodys, kokių tiksliai produktų su pasibaigusiu galiojimo laiku ir mažesne kaina bus galima rasti konkrečioje parduotuvėje.
Ministras kalbėjo, kad maisto švaistymas aktualus ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje – maisto švaistymo mastai įspūdingi.
„Kiekvienas iš mūsų turime būti kiek įmanoma labiau informuoti ir vertinti, kaip asmeniškai galime maisto švaistymą sumažinti savo namuose priimdami sprendimus, nes didžioji dalis maisto iššvaistoma namuose“, – kalbėjo L.Savickas.
Skaičiuojama, kad vienam lietuviui per metus tenka apie 140 kg išmetamo maisto. Net apie 60 proc. maisto atliekų mūsų šalyje susidaro būtent namų ūkiuose.
„Pasaulyje nėra jokia naujiena prekiauti produktais, kurių „geriausia iki“ terminas pasibaigęs. Be to, bene septynerius metus Lietuvoje galioja tvarka, leidžianti teikti paramą šitokiais gaminiais“, – kalbėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vedėja Ilona Drulytė.
Ji priminė, ką reiškia užrašas „Geriausias iki...“: produktas po nurodyto termimo nebėra toks geras, kaip tikėjosi gamintiojas. Galbūt pabluko spalva, kava prarado dalį aromato, duona nebe tokia minkšta, o padažas susisluoksniavo.
Ar produktas tinkamas įvertinti, padeda trijų „P“ taisyklė: pažiūrėti, pauostyti, paragauti. Tą turi padaryti prekybininkas.
Išgelbėjo 16 tonų maisto
Kad lietuviai vis dažniau į krepšelį įsideda besibaigiančio galiojimo prekių pirkdami internetu, rodo ir greitojo prekių pristatymą siūlančių „Bolt Market“ parduotuvių duomenys. Jau trečius metus specialioje kategorijoje programėlės „Bolt Food“ naudotojai gali rinktis iš nukainotų produktų, skirtų suvartoti tą pačią arba kitą dieną.
Kaip nurodoma „Bolt“ pranešime žiniasklaidai, taip Vilniaus ir Kauno gyventojai praėjusiais metais išgelbėjo 16 tonų maisto, kiekvieną mėnesį išsaugodami maždaug ketvirtadaliu daugiau maisto produktų nei ankstesniais metais.
Jungtinių Tautų Maisto švaistymo indekso duomenimis, pasaulyje kasmet išmetama maždaug milijardas tonų maisto, o tai reiškia, kad vienam žmogui per metus tenka apie 132 kg išmetamo maisto. Skaičiuojama, kad maisto švaistymas sugeneruoja maždaug 8–10 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
2023 m. parduotuvėse „Bolt Market“ buvo sukurta speciali kovai su maisto švaistymu skirta kategorija. Joje naudotojai gali rasti produktus, kurių galiojimo laikas arba tinkamumo vartoti terminas artėja prie pabaigos, su iki 50 proc. siekiančiomis nuolaidomis.
Pirkėjai šioje kategorijoje greičiausiai išperka daržoves bei vaisius, pieno produktus, kiaušinius, kepinius, vartojimui jau paruoštus patiekalus, pavyzdžiui, sumuštinius, bei saldumynus.