„Pastaruosius 7 metus fiksavome vyrų ir moterų darbo pajamų atotrūkio mažėjimą. Pernai ir užpernai atotrūkis sustojo ir vyrai uždirba 13 proc. daugiau nei moterys. Šiuo metu didesnį sumažėjimo pamatyti sudėtinga“, – LRT radijui teigė K.Zitikytė.
„Tas rodiklis nuolatos svyruoja apie 13 proc. Skaičiuojama, kad jei nebus daroma ekonominių intervencijų, atotrūkis sumažės tik per 100 metų“, – kalbėjo J.Stankevičienė.
„Sodros“ duomenimis, vienas didžiausiu atotrūkių pasižymintis sektorius – informacinių technologijų (IT) veikla, kur skirtumas siekia 38 proc.
Įspėja apie pavojingą imigracijos į Lietuvą mastą: jo nesuvaldžius – negrįžtama padėtis
„Yra tokių pasikeitimų, kaip informacijos ir ryšių veikla, kai programavimo srityje tie skirtumai buvo daug didesni 2019 m., kai vyrai uždirbdavo 55 proc. daugiau. Dabar tas skirtumas siekia apie 38 proc. Šioje veikloje atsiranda vis daugiau dirbančių moterų. Jei 2019 m. jų buvo 5 tūkst., tai dabar šioje srityje jų yra 11 tūkst.“ – kalbėjo K.Zitikytė.
Kaip aiškino J.Stankevičienė, mažesni atlyginimai tiesiogiai susiję su tuo, kad beveik pusė pagyvenusių moterų yra atsidūrusios ties skurdo riba. Pasak jos, dėl mažesnių atlyginimų moterys negali investuoti tiek pat kiek vyrai ir užsitikrinti geras gyvenimo sąlygas išėjus į pensiją.
Susiję straipsniai
„Kuo moteris ilgiau uždirba mažesnę algą, turint omenyje dešimtmečiu ilgesnę moterų gyvenimo trukmę Lietuvoje, tuo didesnė tikimybė, kad jos vėlesniame amžiuje atsidurs ties skurdo riba. Fiksuojame 43 proc. moterų ties skurdo riba, tuo metu vyrų – 23 proc. Valstybė turės ilgiau teikti socialinę pagalbą“, – kalbėjo J.Stankevičienė.
„Kitas dalykas yra tai, kad moterys turi mažiau galimybių dalyvauti investicinėse veiklose, investuoti į geresnes sąlygas pasiekus pensinį amžių“, – teigė ji.
„Sodros“ duomenimis, darbo užmokesčio atotrūkis tarp vyrų ir moterų Lietuvoje 2024 m. siekė 13 proc.
Didžiausias vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis – IT ir ryšių, finansų ir draudimo bei sveikatos sektoriuose, kur vyrai uždirba maždaug 600–700 eurų atskaičius mokesčius daugiau. Tuo metu mažiausias atotrūkis švietime, čia vyrai uždirba 12 eurų daugiau.
Be to, anot „Sodros“, moterys sudaro tik 39 proc. asmenų, užimančių vadovų pozicijas.
Per 2024 m. vidutinės darbo pajamos į rankas Lietuvoje padidėjo 132 eurais (10,3 proc.) ir pasiekė 1407 eurus, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Tuo tarpu vidutinė mėnesinė alga prieš mokesčius antrąjį 2024 m. ketvirtį siekė 2291 eurus.
„Kaip ir paskutiniais metais darbo užmokesčio augimui poveikį darė vis didinama minimali mėnesinė alga (MMA), kurios augimas pernai siekė apie 10 proc. Palyginus su ankstesniais metais darbo pajamų augimas išliko panašus. Kaip ir 2023 m., darbo pajamos atskaičius mokesčius padidėjo apie dešimtadalį“, – teigė K.Zitikytė.
„Sodros“ duomenimis, 2024 m. pabaigoje pajamų augimą pajuto 6 iš 10 dirbančiųjų arba 64 proc. Apie 14 proc. apdraustųjų pajamos per metus sumažėjo, o metinė infliacija 2024 m. gruodį buvo 2,1 proc.
„Daugiau nei pusės žmonių, uždirbančių MMA ir mažiau, pajamos padidėjo daugiau nei 10 proc. Tuo metu tarp žmonių, kurių pajamos yra trijų vidutinių darbo pajamų dydžio, augimą galėjo patirti tik trečdalis“, – aiškino K.Zitikytė.
Sparčiausią darbo pajamų augimą pernai patyrė vyresni darbuotojai – 51–60 metų amžiaus grupėje augimas siekė 12,4 proc., kai tarp 25–30 metų žmonių – 8,1 proc.
„Sodros“ vertinimu, taip nutiko dėl to, kad darbo pajamos labiausiai augo švietimo (20,7 proc.) ir žmonių sveikatos priežiūros (14 proc.) sektoriuose, kuriuose dirba santykinai daugiau vyresnio amžiaus darbuotojų.
„Atlyginimų didinimas mokytojams atsispindėjo ir statistikoje – švietimo sektoriuje dirbančių žmonių pajamos padidėjo apie 211 eurų atskaičius mokesčius, nepriklausomai nuo regiono. Žmonių sveikatos priežiūros srityje didėjo ir gydytojų, ir slaugos specialistų, ir socialinių darbuotojų atlyginimai“, – pažymėjo „Sodros“ analitikė.
Daugiausia apdraustųjų turinčiuose ekonominiuose sektoriuose – didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje, statybose – pajamos didėjo vidutiniškai 10 proc., o transporto sektoriuje – apie 18 proc.
Daugėjo atleidimų
„Sodra“ informuoja, kad darbo rinkos aktyvumas ketvirtąjį ketvirtį buvo mažesnis nei ankstesniais metais – nors įdarbinimų skaičius beveik nekito, atleidimų buvo 4 proc. daugiau. Jei 2023 m. teigiamas įdarbinimų ir atleidimų balansas siekė 26,2 tūkst. žmonių, pernai priimta tik 1,2 tūkst. žmonių daugiau nei atleista.
Gruodį bendras darbuotojų skaičius šalyje sumažėjo 0,8 proc. arba 10,2 tūkst. žmonių, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Daugiausia darbuotojų neteko transporto sektorius (8,9 tūkst.), taip pat prekybos (8,1 tūkst.) ir statybos (2,1 tūkst.) sektoriai. Tuo tarpu didžiausias darbuotojų augimas fiksuotas žmonių sveikatos priežiūros srityje (6,2 tūkst.).
Praėjusiais metais išaugo nedarbo išmoką gaunančių asmenų skaičius. 2024 m. gruodį nedarbo išmoką gavo 83,2 tūkst. žmonių arba 5,1 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Labiausiai nedarbas augo tarp jaunimo – iki 25 metų amžiaus grupėje 2024 m. lapkritį siekė 12,6 proc., o 25–30 metų amžiaus grupėje – 8,8 proc. Per metus šiose amžiaus grupėse nedarbas padidėjo atitinkamai 1,2 proc. ir 0,9 proc.
„Tai gali būti susiję su tuo, kad jaunimas dažniau dirba sezoninius darbus, darbą derina su mokslais ar drąsiau leidžiasi į naujo darbo paieškas“, – teigė K.Zitikytė.
Tuo tarpu 41–50 metų amžiaus grupėje tik apie 5,6 proc. visų apdraustųjų gavo nedarbo išmoką.