„Trys klausimai, kurie kils – nekilnojamojo turto mokestis, pelno mokestis ir (…) pensijų antra pakopa. Bet kartu su premjeru mes jau esame pakankamai daug išsidiskutavę klausimų, kaip kas galėtų būti. Manau, dėl antros pakopos pensijos, aš įsivaizduoju, kad koalicija (balsuos – ELTA) vieningai“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R.Žemaitaitis.
Siūlomus pensijų sistemos pokyčius sausio pabaigoje pristatė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Pagal juos planuojama naikinti automatinį įtraukimą, į nustatytų ligų sąrašą įtrauktomis ligomis sergantiems ar dalyvumo netekusiems žmonėms leisti išsiimti visą sukauptą turtą, leisti nutraukti kaupimą, kai jis tampa apsunkintas ar betikslis.
Susiję straipsniai
Pasak R.Žemaitaičio, nepalaikyti antrosios pensijų pakopos pakeitimų gali opozicijoje esantys konservatoriai ir liberalai.
Tiesa, politiko teigimu, šiuo metu viešojoje erdvėje įvardijamos sumos dėl NT kartelės pokyčių neatitinka tikrovės.
„NT mokestis tikrai kils, (…) tada klausimas, kaip dėl pelno. Klausimas, kaip mums pavyks su verslu kažkaip susitarti – ar tai lengvatos, ar dividendų neapmokestinimas, ar bendras GPM (gyventojų pajamų – ELTA) mokestis“, – pridūrė parlamentaras.
Galimus mokestinius pakeitimus koalicinė taryba aptarė praėjusią savaitę, tačiau konkrečių siūlymų politikai nedetalizavo. Tolimesnės diskusijos vyks skirtingų valdančiųjų partijų ir Finansų ministerijos atstovų sudarytoje darbo grupėje.
Seimo vicepirmininkas Juozas Olekas yra sakęs, kad parlamentas mokestines pataisas turėtų priimti iki pavasario sesijos pabaigos.
Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė Eltai anksčiau teigė, jog mokestinės korekcijos bus priimamos atsižvelgiant į socialiai jautrias visuomenės grupes.
Tarp galimų pokyčių politikė įvardino nekilnojamo turto (NT), pelno mokesčio pakeitimus, didesnį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą, tam tikros apimties pokyčius taikant dalį lengvatų.
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigė, kad bet kokie Vyriausybės inicijuojami mokesčių pakeitimai beveik nepalies pažeidžiamiausių Lietuvos gyventojų, tai kartojo ir premjeras Gintautas Paluckas.
Pernai gruodį Vyriausybės vadovas įgarsino mintį, jog tarp svarstomų siūlymų galėtų būti pelno mokesčio kėlimas vienu ar dviems procentais, tokią poziciją jis dar kartą išsakė prieš koalicinę tarybą.
Pernai Seimui priėmus Valstybės gynybos fondo paketą, vienu procentu mokestis jau pakeltas ir nuo 2025-ųjų stambioms įmonėms siekia 16 proc., o smulkioms – 6 proc.
Kartu G.Paluckas iškėlė idėją, jog galima būtų įvesti lengvatas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą vykdančioms įmonėms, leidžiant iš apmokestinamų pajamų atskaityti tris kartus didesnes išlaidas nei buvo patirtos iš tiesų.
Tokiu būdu, pasak premjero, net pakėlus pelno mokestį į aukštos pridėtinės vertės kūrimą besiorientuojantis verslas didesnės naštos nepajustų.
G.Paluckas jau anksčiau taip pat yra užsiminęs apie idėją taikyti „nuodėmių“ mokesčius, kuriais būtų skatinama sveikesnė ir teisingesnė mityba.