„Nesvarstome to modelio, kurį siūlė konservatorių ir liberalų partijos, būdamos valdžioje – medianas, kurios būtų taikomos kiekviename miestelyje. Logiškai svarstant, gal tai būtų teisingesnis variantas, tačiau jis buvo nepriimtinas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ apie modeliuojamą nekilnojamojo turto (NT) mokestį kalbėjo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Jis pridūrė, jog bus siūlomas variantas mokestį taikyti priklausomai nuo turto vertės.
„Yra žemutinis „grindų“ dydis – yra siūlymų nuo 20 tūkst. eurų vienam asmeniui, jei šeima, tuomet vertė dvigubintųsi. Taip pat siūloma didinti ir viršutinę vertę, kas būtų progresyvumas“, – aiškino A.Sysas.
Jei tokia tvarka būtų įteisinta, NT mokestis taptų kone visuotinis.
Pasak socialdemokrato, esame bene vienintelė Europos šalis, kuri šio mokesčio dar netaiko visuotine tvarka.
„Geriau padaryti mokestį nedidelį, bet mokėtų visi. Jau pasimokėme, kad užkėlus tarifą buvo surenkama juokinga metinė suma“, – pridūrė A.Sysas.
Reikia paprastumo
Anot konservatorių frakcijos Seime seniūno Mindaugo Lingės, iš NT mokesčio milijardų surinkti nepavyktų, o ir planuojamos gauti RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės) lėšos jau suplanuotos kitiems dalykams.
„RRF pinigai yra tarsi saldainis – tikslas yra įvykdyti įsipareigojimus, o ir tie reikalavimai nėra tokie, kurių reikėtų Europos Sąjungai (ES). Tai – mūsų per dešimtmečius nepadaryti namų darbai. Yra būdas juos padaryti ir gauti saldainį“, – kalbėjo M.Lingė.
Visgi jis pridūrė, jog net ir su tokia paskata surasti vieningą sprendimą labai sunku.
„Kalbant apie NT mokestį, asmeniškai man jo norisi kuo paprastesnio“, – kalbėjo konservatorius.
Jis pridūrė, jog pavyzdžių galėtume pasisemti iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Lenkijos, kur kiekvienas būsto savininkas už vieną kvadratinį moka po vieną zlotą.
„Visiems yra suprantama ir aišku, kiek reikia mokėti“, – aiškino laidos pašnekovas.
Reikės susitarti
M.Lingės teigimu, opozicijoje šiuo metu esantys konservatoriai neatmeta galimybės palaikyti ir ne itin populiarius pasiūlymus.
„Svarbu, kad siūlymai būtų subalansuoti, būtų bendri principai. Pavyzdžiui, ar gynybos reikia visiems? Jei sutariame, kad tai yra bendras išlikimo principas, tuomet ir solidarumo reikia iš visų“, – komentavo laidos pašnekovas.
Anot jo, vienas iš svarstytinų variantų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas.
„Negali būti užprogramuota laikmečiui neadekvačių kitų politinių siūlymų. Jei iš vienos pusės suksime galvas, kaip padidinti gynybos fondą, tačiau kitoje vietoje bus lengvatos, kaip antai PVM lengvata vaisiams ir daržovėms, jei suprantame, kad reikia didinti biudžeto pajamas, iš kitos kišenės nereikėtų traukti“, – poziciją išdėstė M.Lingė.
Jam antrino ir A.Sysas – jei visi sutariame, jog savo kariuomenę turime sustiprinti, kad sugebėtume atlaikyti bent jau pirmąjį smūgį, turime suprasti, kad naujausių ginklų mums niekas neaukos ir nemokamai naudoti neduos.
„Visi pasiūlymai priimtini, kurie guli ant stalo“, – aiškino A.Sysas.
Teks prisidėti ir verslui
Mokesčiai augtų ne tik gyventojams, bet ir verslui.
Vis garsiau kalbama apie pelno mokesčio auginimą, siūloma, kad jis galėtų didėti 2 proc.
Tiesa, kol kas neaišku, ar tam pritars opozicija.
„Mes pasiūlėme konkretų sprendimą Gynybos fondą pildyti valstybinių žemių, įsiterpusių tarp privačių sklypų, pardavimu. Taip būtų galima surinkti apie 2 mlrd. eurų. Kol tariamės, jis galėtų pradėtų veikti“, – kalbėjo M.Lingė.
Verslas piktinasi už durų ruošiama mokesčių reforma
Kovo 6 d. nutekėjus informacijai apie Finansų ministerijos parengtą mokestinę pertvarką, pasitvirtino verslo baimės. „Finansų ministerija planuoja esmingai padidinti mokestinę naštą verslui – didės pelno mokestis, individualios veiklos apmokestinimas bus faktiškai prilygintas darbo santykiams, ant atskirų sektorių pečių guls nauji cukraus ir draudimo sutarčių mokesčiai, mokestinių pakeitimų poveikį pajus ir gyventojai“, – rašoma Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) pranešime žiniasklaidai.
„Nors politikai anonsavo, kad bus ne mokesčių reforma, o korekciniai pakeitimai, nutekėjusi informacija rodo, kad kalbama apie fiskaliniu požiūriu gerokai ambicingesnę reformą, negu planavo ankstesnė Vyriausybė, kuri palies visus – ir verslą, ir gyventojus“, – teigė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Anot jo, planuojamas fiskalinis reformos poveikis biudžetui 2028 m. pasieks daugiau nei 500 mln. eurų per metus, didžioji dalis biudžeto pajamų bus surinkta iš naujo mokesčio ne gyvybės draudimo sutartims, kuris išbrangins draudimo paslaugas gyventojams ir verslui, bei didesnio verslo apmokestinimo – padidintų pelno ir gyventojų pajamų mokesčių individualiai veiklai tarifų.
„LVK vienijama verslo bendruomenė supranta Lietuvos gynybos poreikius ir vienareikšmiškai palaiko Valstybės gynimo tarybos sprendimą reikšmingai didinti gynybos finansavimą. Vis dėlto gynybos poreikiams finansuoti šiemet pelno mokesčio tarifas jau padidėjo iki 16 proc., o tolesnis jo didinimas gali esmingai paveikti Lietuvos investicinį patrauklumą ir verslo konkurencingumą“, – įsitikinęs A.Romanovskis.
LVK prezidento teigimu, kartu su siūlomu didesniu kapitalo pajamų apmokestinimu, didesni verslo mokesčiai lems mažesnes investicijas, lėtesnį darbo našumo ir atlyginimų augimą, dėl ko labiausiai nukentės darbuotojai, ypač dirbantys žemos pridėtinės vertės darbą.
Dėl to dauguma ekspertų pabrėžia, kad pelno ir kapitalo pajamų apmokestinimas turi didžiausią poveikį ekonomikos augimui, ypač atvirose ekonomikose, kur kapitalas juda laisvai. LVK atkreipia dėmesį į faktą, jog ankstesnėse diskusijose gynybos poreikių finansavimas buvo siejamas su kitais šaltiniais: pajamomis iš ekonomikos augimo, šešėlio mažinimo ir skolinimosi. Kitos šalys, pavyzdžiui, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė neseniai taip pat paskelbė, jog gynybos finansavimas bus reikšmingai didinamas iš kitų šaltinių, o mokestinė našta nedidės. Atsižvelgus į tai, verslas pasigenda aiškios komunikacijos, kam bus skiriami išleisti pinigai.
„Atrodo, kad gyvename savo smėlio dėžėje ir nematome, kas dedasi aplinkui. Esame pafrontės valstybė, dėl ko mažėja mūsų investicinis patrauklumas, JAV tuoj pritaikys muitus ES, daug verslų šiuo metu jaučia situacijos neapibrėžtumą. Juo labiau, esame apsupti mokestiniu požiūriu konkurencingiausių valstybių pasaulyje. Nuoširdžiai nesuprantame, kaip Lietuva ketina surinkti pajamų gynybai „iš ekonomikos augimo“, jei siūlo didinti ekonomikos augimui žalingiausius mokesčius“, – sakė A.Romanovskis.
Verslo bendruomenė taip pat tikisi, kad Vyriausybė irgi ateis su sprendimais sutaupyti. „Valstybės iždas yra kaip nė sykio nepraravėtas daržas. Valstybė galėtų užsibrėžti tikslą sumažinti išlaidas kiekvienoje srityje 5 proc. Tačiau vietoje to girdime tik daugiau pažadų tiek gyventojams, tiek viešojo sektoriaus darbuotojams“, – svarstė A.Romanovskis.