„Visuomenei pristatytuose mokesčių reformos siūlymuose yra numatoma didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą aukštesnes (nuo 3 iki 5 VDU per mėnesį) pajamas uždirbantiems darbuotojams nuo 20 iki 25 proc.
Tokiu būtų mokesčių našta šiems darbuotojams išaugtų nuo 41,27 iki 46,27 proc. (25 proc. GPM, 19,5 proc. darbuotojo SoDros įmoka ir 1,77 proc. darbdavio Sodros įmoka)“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskaičiavo ekonomistas.
Anot jo, tai, kad dirbantieji mokės didesnius mokesčius, Lietuvos ekonomikai nėra itin džiugi žinia.
„Nes darbo jėgos ir kapitalo mokesčiai santykinai labiau stabdo šalies ekonomikos progresą, lyginant su ekonomikos augimui draugiškesniems turto (NT), vartojimo (PVM), ekologiniais (taršos mokesčiai) ar nuodėmių mokesčiais (akcizais alkoholiui, tabakui, degalams ar „limonado“ mokestis).
Be to, tai padidins mokesčių naštą aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir pramonės sektoriuose dirbantiems darbuotojams dėl kurių pasaulyje vyksta arši konkurencinė kova (išpopuliarėjęs nuotolinis darbas dar labiau padidino konkurenciją dėl talentų)“, – pridūrė Ž.Mauricas.
Mokesčių naštos dirbantiesiems didinimą Ž.Mauricas taip pat prilygino yrimuisi prieš srovę. Pastebima, kad dauguma EBPO šalių pastaruoju metu mažina, o ne didina, mokesčių naštą darbuotojams, siekdamos išlaikyti ir pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
„Pavyzdžiui, mokesčių našta EBPO šalyse nuo 2000 iki 2023 metų sumažėjo nuo 36,2 iki 34,8 proc. (uždirbantiems VDU) ir nuo 40,3 iki 39,1 proc. (uždirbantiems 167 proc. VDU). Skandinavijos šalys pastaraisiais metais taip pat mažino mokesčių naštą dirbantiesiems“, – su kontekstu supažindino ekonomistas.